Europarlamentaras Dainius Žalimas sekmadienį sukritikavo Vilniaus apygardos teismo sprendimą sušvelninti bausmes už neapykantos kurstymą prieš LGBTQ+ nuteistiems Antanui Kandrotui ir Andrejui Lobovui.
 |
| Jarmo.net koliažas (Eglės Norvilytės, Europos Parlamento ir stoc. tinklų nuotr.) |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Už finansinius nusikaltimus anksčiau jau teistas A. Kandrotas, pravarde Celofanas, ir jo draugas, Seimo riaušių byloje nuteistas A. Lobovas šią vasarą teisme atsidūrė sulaukę kaltinimų kursčius neapykantą prieš buvusį Seimo narį, laisvietį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos.
Sekmadienį tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše politikas teigė besidžiaugiantis prisidėjęs prie to, kad A. Kandrotas ir A. Lobovas būtų nuteisti, tačiau kritiškai įvertino dalį apeliacinės instancijos teismo argumentų.
„FB priminė istoriją, kaip kaip banditai šeimininkavo teisme. Džiaugiuosi prisidėjęs prie jų nuteisimo. Visokie recidyvistai celofanai buvo padėti į savo vietą (jei ne kalėjime, tai bent jau pas bulvinį diktatorių)“, – rašė europarlamentaras.
Kritikuoja teismo argumentus
Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 28 dieną, išnagrinėjęs A. Kandroto ir A. Lobovo apeliacinius skundus, iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas abu vyrus išteisino dėl jų elgesio 2024 metais Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ten išsakyti pasisakymai, nors ir prieštaravo moralei, buvo pateikti dialogo ir humoro forma bei nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
 |
| Antanas Kandrotas | Augusto Didžgalvio / LGL nuotr. |
Teismas taip pat nenustatė viešosios tvarkos pažeidimo, argumentuodamas, kad teismo darbas nebuvo sutrikdytas. Vis dėlto A. Kandrotas ir A. Lobovas nebuvo išteisinti dėl jų socialiniuose tinkluose paskelbtų įrašų – šiuos veiksmus teismas ir toliau vertino kaip neapykantos kurstymą.
Būtent tokius argumentus D. Žalimas sekmadienį pavadino keliančius „nemalonių klausimų“.
„Kiek suprantu, apeliacinės instancijos teismas kiek sušvelnino bausmę abiems, girdi, tyčiojimasis dėl seksualinės orientacijos buvo padarytas „humoro ir dialogo forma“, „teismo darbas nebuvo sutrikdytas“. Patys matote tą „humorą ir dialogą“ ir kaip visa tai atrodo teisme, kuriame lyg ir turėtų būti pavyzdinė tvarka“, – rašė politikas.
 |
| Dainius Žalimas | EP nuotr. |
Buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko vertinimu, tai nėra pirmas atvejis, kai apeliacinės instancijos teismo požiūris į neapykantos nusikaltimus atrodo pernelyg atlaidus.
„Tai jau ne pirmas kartas, kai apeliacinės instancijos teismas pasirodo atlaidus ir gailestingas neapykantos nusikaltimų vykdytojams. Taip iš esmės atsisakydamas pažiūrėti į šiuos nusikaltimus jų aukų akimis, dar kartą jas pažemindamas“, – teigė D. Žalimas.
Europarlamentaro nuomone, toks sprendimas kelia klausimų ir dėl teismo autoriteto bei teisinės valstybės principų laikymosi.
Bausmės sušvelnintos
Pirmosios instancijos teismas kovą A. Kandrotą ir A. Lobovą buvo pripažinęs kaltais dėl neapykantos kurstymo dėl seksualinės orientacijos bei viešosios tvarkos pažeidimo.
Sausį teisme liudijęs D. Žalimas teigė A. Kandroto ir A. Lobovo elgesyje įžvelgęs T. V. Raskevičiaus niekinimą dėl seksualinės orientacijos.
A. Kandrotui tuomet buvo skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. A. Lobovui, subendrinus bausmes, buvo paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 3 766 eurų bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant pusantrų metų. Prokuratūra pabrėžė, kad abu vyrai iki šios bylos jau buvo teisti.
Apygardos teismui išnagrinėjus skundus, A. Kandrotui bausmė sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. A. Lobovui skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1,5 metų, bei palikta 3 766 eurų bauda.
Nuosprendis įsigaliojo jį paskelbus.
Kelia klausimus ir dėl Kandroto išvykimo
Sekmadienį D. Žalimas taip pat akcentavo aplinkybes, dėl kurių A. Kandrotui pavyko pabėgti į Baltarusiją, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
„Su teisinės valstybės samprata sunkiai dera ir tai, kas atsitiko šio proceso metu – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidęs celofanas spruko į Baltarusiją, kur dabar dalyvauja diktatūros dezinformacijos prieš Lietuvą kampanijose“, – rašė D. Žalimas.
Anksčiau jau skelbta, kad A. Kandrotas į Baltarusiją išvyko nepateikęs teismui prašymo leisti išvykti. BNS gegužę taip pat skelbė, kad po jo išvykimo institucijos nesutarė, kam teko pareiga kontroliuoti nusikaltėliui paskirtos kardomosios priemonės vykdymą.
LRT Tyrimų skyrius birželį skelbė, kad Baltarusijoje A. Kandrotas dalyvavo režimo propagandos kanalų laidose, kuriose buvo skleidžiami Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes menkinantys bei Kremliaus propagandos teiginius atkartojantys pasakojimai. Valstybės saugumo departamentas (VSD) tuomet, nekomentuodamas konkrečių asmenų veiklos, nurodė, kad į Baltarusiją išvykę Baltijos šalių aktyvistai yra išnaudojami dezinformacinėse kampanijose.
D. Žalimas savo ruožtu kėlė klausimą, ar dėl A. Kandroto veiklos Baltarusijoje neturėtų būti vertinama galima baudžiamoji atsakomybė už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Baltarusijos prašoma Kandrotą išduoti Lietuvai
A. Kandrotui birželio 29 dieną išduotas Europos arešto orderis. Rugpjūčio 4 dieną Teisingumo ministerija oficialiai kreipėsi į Baltarusijos institucijas, prašydama jį išduoti Lietuvai, kad būtų vykdoma kitoje baudžiamojoje byloje jam paskirta ir įsiteisėjusi laisvės atėmimo bausmė.
Rugpjūčio antroje pusėje ministerija teigė dar negavusi Baltarusijos atsakymo į ekstradicijos prašymą.
D. Žalimas abejojo, kad A. Kandrotas artimiausiu metu savo noru grįš į Lietuvą.
„Tačiau taip pat turime nepamiršti čia tebeveikiančių dezinformacijos priemonių, kurios mielai jam ir panašiems kriminaliniams veikėjams teikė ir tebeteikia savo paslaugas“, – rašė europarlamentaras.
D. Žalimas yra Europos Parlamento narys, priklausantis frakcijai „Renew Europe“ ir Laisvės partijai.