Europos Parlamento (EP) narys Dainius Žalimas kritikuoja Vyriausybę, nepritarusią, kad neštumo nutraukimas būtų įteisintas įstatymu. Seimui ketinant svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymą, europarlamentaras teigia, kad esminės žmogaus teisių garantijos, įskaitant reprodukcines teises, turėtų būti įtvirtintos įstatymu, o ne paliktos reguliuoti ministro įsakymais.
 |
| Dainius Žalimas | EP nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Vyriausybė rugsėjo 2 dieną priimtu nutarimu iš esmės pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto tikslui sukurti bendrą šios srities teisinį reguliavimą, tačiau nepritarė projekte siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Ministrų kabinetas, be kita ko, argumentavo teisėkūros tikslingumo principu – teisės aktas, anot Vyriausybės, turėtų būti priimamas tik tada, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
D. Žalimas tokį argumentą kritikuoja. Pasak jo, žmogaus teisių požiūriu kaip tik svarbu, kad esminės reprodukcinių teisių garantijos būtų numatytos įstatymu.
Šiuo metu nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarka Lietuvoje išsamiai reglamentuojama sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame apraše. Jame, be kita ko, nustatyta, iki kada nėštumas gali būti nutraukiamas pacientės pageidavimu ir kokia tvarka paslauga teikiama dėl medicininių indikacijų.
D. Žalimo vertinimu, būtent tai ir kelia problemą – jautri žmogaus teisių sritis gali būti keičiama ministro sprendimu.
„Šiandienos Vyriausybės sprendimas atskleidžia problemos esmę – viena jautriausių reprodukcinės sveikatos sričių ir toliau gali būti keičiama vykdomosios valdžios sprendimu, neperėjus viso parlamentinio įstatymų leidybos proceso“, – teigė europarlamentaras.
Jo nuomone, tokia teisinė konstrukcija tampa ypač reikšminga pasikeitus politinei valdžiai.
„Tai, ką šiandien dar pavyksta apginti, pasikeitus politinėms aplinkybėms, gali būti atšaukta vienu parašu“, – rašė D. Žalimas.
Jis reprodukcinių teisių klausimą sieja ir su platesnėmis politinėmis tendencijomis Europoje, kuriose, pasak politiko, stiprėjančios radikalios politinės jėgos mėgina iš naujo ginčyti jau egzistuojančias žmogaus teisių garantijas.
„Todėl dabar kaip tik turėtume galvoti, kaip jau egzistuojančias teises apsaugoti nuo politinių nuotaikų ir daugumų svyravimų, o ne prieštaraujant Konstitucijai ir tarptautiniams žmogaus teisių standartams įrodinėti, kad jų reglamentavimo ministro įsakymu visiškai pakanka“, – sakė EP narys.
D. Žalimas taip pat kritikavo Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), atkreipdamas dėmesį, kad tarp Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto iniciatorių yra ir šios partijos atstovų.
Projektas Seime registruotas 2025 metų balandį. Tarp jo rengėjų – socialdemokratai Birutė Vėsaitė, Laurynas Šedvydis ir Orinta Leiputė, taip pat liberalų ir konservatorių atstovai. Seimas pernai gegužę po pateikimo pradėjo projekto svarstymo procedūrą ir paprašė Vyriausybės išvados.
„Reprodukcinės sveikatos įstatymą Seime teikė ne tik opozicijos politikai, bet ir socialdemokratai, tarp jų – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis ir Birutė Vėsaitė. Tačiau socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė jų iniciatyvai nepritarė“, – rašė D. Žalimas.
Pasak jo, tai rodo skirtumą tarp dalies LSDP politikų deklaruojamos pozicijos ir Vyriausybės politikos.
„Progresyvesniu save laikantis LSDP sparnas gali kiek tik nori kalbėti apie žmogaus teises, tačiau kai ateina laikas žodžius paversti darbais, – jų balsas partijoje bereikšmis“, – teigė europarlamentaras.
Jis taip pat sakė matantis skirtumą tarp Lietuvos socialdemokratų politikos ir EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D), kuriam priklauso LSDP europarlamentarai, pozicijų.
Jarmo.net primena, kad 2025 metų gruodžio 17 d. EP pritarė Europos piliečių iniciatyvos „My Voice, My Choice: For Safe and Accessible Abortion“ rezoliucijai. Iniciatyva siekiama gerinti saugaus ir teisėto nėštumo nutraukimo prieinamumą Europoje.
Už ją balsavo 358 europarlamentarai, prieš – 202, dar 79 susilaikė.
Dokumente Europos Komisija paraginta sukurti savanorišką ES finansuojamą solidarumo mechanizmą, kuris padėtų valstybėms užtikrinti prieigą prie saugaus nėštumo nutraukimo toms moterims, kurios tokios galimybės savo šalyje neturi.
Iniciatyva buvo surinkusi daugiau kaip 1,12 mln. patvirtintų ES piliečių parašų.
D. Žalimo vertinimu, Lietuvos Vyriausybė juda priešinga kryptimi.
„Europa diskutuoja, kaip šias teises sustiprinti ir geriau apsaugoti, o Lietuvos Vyriausybė tuo pat metu nusprendžia, kad įstatymo lygmens apsauga joms nėra reikalinga“, – teigė jis.
„Stipresnė žmogaus teisių apsauga reikalinga tam, kad, pasikeitus valdžiai ar politinėms nuotaikoms, pamatinių žmogaus teisių nebūtų galima taip lengvai paversti politinių derybų objektu. Reprodukcinės teisės šiuo požiūriu neturėtų būti jokia išimtis“, – pridūrė D. Žalimas.