Neapykantos nusikaltimai: kodėl pareigūnams jie vis dar tampa neįmenama mįsle?

„Kaunas, susiimkit. Juodaodžius apkabinti", „Pamatei žydą ir duok jam penkis", „Išbučiuoti romus", „Visus musulmonus į svečius kuo greičiau!", „Ir nuo manęs raudonos rožės LGBTQ+", - ar esate skaitę tokius komentarus naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose? Deja, dažniausiai komentarų turinys būna ne toks draugiškas. Tačiau apie komentarus, kuriuose kitus žmones dėl jų tapatybės raginama žudyti ar kitaip susidoroti, policijos pareigūnams pranešantys nukentėjusieji dažnai lieka nieko nepešę. Kodėl policijai taip sunku atpažinti neapykantos nusikaltimus? 

 Jūratė Juškaitė | Lietuvos žmogaus teisių centro/manoteises.lt/Dainiaus Putino nuotr.
Lietuvos žmogaus teisių centro inicijuotos kampanijos daugiaumeiles.lt reklamose neapykantos kupini komentarai staiga perrašomi taip, kad kviestų mylėti ir gerbti visus žmones. Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė ir žmogaus teisių aktyvistė Jūratė Juškaitė pasakojo, kad taip perrašyti komentarai gimė todėl, nes karantino metu siekiama įkvėpti žmones pranešti apie neapykantos kurstymą internete 

Reklaminėje kampanijoje taip pat galima išvysti ir originalius komentarus, kuriuose raginama smurtauti prieš homoseksualius žmones, žydus, romus, juodaodžius ir t.t. Tačiau netrukus jie pakeičiami į toleranciją ugdančias frazes.


„(Neapykantos) komentarai, kuriuos naudojome kampanijoje daugiaumeiles.lt yra tikri, jais su mumis pasidalino Europos žmogaus teisių fondas, kuris ne vienerius metus renka tokius komentarus ir juos persiuntinėja policijai, su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokių ir panašių komentarų kolegos mums atsiuntė ne vieną lapą, tad, patikėkite, rinktis buvo iš ko“, - portalui jarmo.net pasakojo J. Juškaitė.

Anot jos, Lietuvos žmogaus teisių centras rengdamas kampaniją svarstė, kaip komunikuoti problemos rimtumą ir tai, kad neapykantos kurstymas yra neapykantos nusikaltimas, bei kartu ir kaip neįkristi į žmogaus teisių problemoms būdingą neigiamą, liūdną, dramatišką toną. „Kaip karantino laikotarpiu įkvėpti žmones pranešti apie neapykantos kurstymą internete ar kitur, o ne bėgti, užsidaryti nuo temos. Suprantame, kad idealiame pasaulyje turėtume būti pilietiški, vieni kitus paremti ir rodyti empatiją tiems, kurie susiduria su neapykanta, tačiau kai pats esi emociškai nusilpęs, tai padaryti yra labai sunku", - dėstė J. Juškaitė.

Specialioje daugiaumeiles.lt platformoje galima pranešti apie pastebėtus neapykantos komentarus. Galima pažymėti, kad apie tai būtų pranešta ir policijos pareigūnams.

Už neapykantos kurstymą žmonės nubaudžiami toli gražu ne visada | Asociatyvi pexels.com nuotr.

„Tokiu atveju informaciją automatiškai persiųsime į specialų policijos el. paštą. Pavyzdžiui, tokiu būdu buvo gauta informacija apie neseniai internete plitusį vaizdo įrašą, kuriame du vyrai apšlapina ir sudegina vaivorykštės spalvų vėliavą. Šiuo metu dėl šio atveju policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo", - pasakojo J. Juškaitė.

Platformoje vartotojas taip pat gali pažymėti, ar jis nori gauti teisinę pagalbą iš nevyriausybinės organizacijos. „Tai gali būti tas pats Europos žmogaus teisių fondas, Lietuvos gėjų lyga arba Raudonasis kryžius. Organizacijos gali padėti įvertinti, ar jūsų žinoma informacija gali būti laikoma neapykantos nusikaltimu ir jeigu taip, gali padėti kreiptis į policiją", - tikino J. Juškaitė.


Kai pranešėjai nusprendžia niekur nesikreipti ir tik pranešti apie neapykantos nusikaltimą, informaciją saugo Lietuvos žmogaus teisių centras. „Mes galime ją panaudoti kalbėdami apie mūsų gaunamas pranešimus žiniasklaidoje ar kalbantis su valstybės institucijomis, tačiau ši informacija naudojama nuasmeninus ir užtikrinus, kad nebus įmanoma nustatyti pranešėjo tapatybės", - akcentavo Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė.

Anot jos, oficialioji statistika rodo, kad dažniausiai asmenys susiduria su neapykantos kurstymu įvairiais pagrindais: seksualinės orientacijos, etninės kilmės ir pan. „Tačiau mes kol kas darome prielaidą, kad iki galo nežinome, kokia yra reali situacija, nes žmonės dažnai ir nesikreipia, nori greičiau pamiršti ir gyventi toliau. Būtent todėl labai vertiname net ir tuos pranešimus platformoje, kuriais nesiekiama nei pranešti policijai, nei nevyriausybininkams. Pradžiai, svarbu bent jau sau pačiam suformuluoti, kas nutiko ir kad tai nėra normalu", - aiškino J. Juškaitė.

Žmogaus teisių aktyvistė yra įsitikinusi, kad į pareigūnus besikreipiantys asmenys vis dar susiduria net su pačių policijos atstovų neigiamomis nuostatomis. 

„Pareigūnai yra visuomenės atspindys, todėl jų tarpe taip pat daug neigiamų nuostatų, nesupratimo, „ko tos mažumos nori”. Akivaizdu, kad tada neigiamos nuostatos daro ir neigiamą įtaką suprantant ir tinkamai kvalifikuojant, kas čia įvyko. Pavyzdžiui, turime ne vieną atvejį, kai yra ištelpliojamos įvairių maldos namų sienos ar padaroma kita finansiniu požiūriu nebūtinai labai reikšminga žala. Pareigūnai tokius atvejus labai dažnai supranta kaip, pavyzdžiui, turto sugadinimą, nesuvokdami, kad nusikaltėlių tikslas buvo ne turtą gadinti, bet nusiųsti konkrečiai bendruomenei neapykantos žinutę, kad jie čia nepageidaujami, kad jie nėra lygiateisiai šalies piliečiai", - pasakojo J. Juškaitė.

EŽTT: Lietuva neapykantos nusikaltimus tiria neatsakingai


Apie tai, kad Lietuva patiria sunkumų, kai policijai tenka narplioti neapykantos nusikaltimus, prabilo Ir Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT). 

Praėjusių metų pradžioje EŽTT priėmė sprendimą dėl dviejų vaikinų bučinio nuotraukos, po kuria pasipylė neapykantos kupini komentarai, raginantys smurtauti ir susidoroti su homoseksualia pora. Nors nukentėjusieji kreipėsi į policiją, jų skundą atsisakyta nagrinėti. Pora nutartį nepradėti ikiteisminio tyrimo skundė, bet pralaimėjo ir Lietuvos teismuose. Tad neliko nieko kito, kaip apie šį atvejį pranešti tarptautiniam teismui.

Europos žmogaus teisių teismas priimtame sprendime konstatavo, kad taip besielgdamos, teisėsaugos institucijos mažų mažiausiai toleravo tokius komentarus. Negana to, Lietuva buvo įpareigota nukentėjusiesiems atlyginti tūkstančius eurų siekiančią turtinę ir neturtinę žalą. 
Naujesnė Senesni