Amerikos ir Izraelio lyderiams reikėtų žinoti, kokią ideologiją atstovauja tie, kurie save laiko jų sąjungininkais. Akivaizdu, kad prieš susitinkant neatliekamas pakankamai išsamus vertinimas. Lietuvos ambasadorė Jungtinėse Amerikos Valstijose Audra Plepytė socialiniame tinkle „Twitter“ dažnai dalijasi nuotraukomis, kuriose matyti Lietuvos politikai, susitinkantys su JAV Kongreso nariais. Tarp šių Lietuvos politikų dažnai figūruoja Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
 |
| Laurynas Kasčiūnas | lrs.lt nuotr. |
Grant Arthur Gochin
visuomenės veikėjas
Šis tekstas publikuotas timesofisrael.com ir autoriaus sutikimu išverstas į lietuvių kalbą
L. Kasčiūnas šiuo metu eina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas. Tačiau už Lietuvos ribų jo asmenybė nėra plačiai žinoma.
Šis aukšto rango politikas pagarsėjęs įvairiais antisemitiniais, rasistiniais ir homofobiškais akibrokštais. Pastarieji labiau žinomi išmanantiems lietuvių kalbą.
Neonacizmas
Dar būdamas jaunas studentas ir politikas, L. Kasčiūnas politinės karjeros keliu ėmė žengti neonacių organizacijoje – Lietuvos nacionaldemokratų partijoje. L. Kasčiūno iškilimas joje įvyko greitai. Į šią partiją įstojęs 2003 metais iš pradžių jis vadovavo neonacių partijos jaunimo organizacijai. Tačiau L. Kasčiūnas greitai tapo partijos vadovo, „fiurerio“ Mindaugo Murzos pavaduotoju. Šiomis dienomis L. Kasčiūnas teisinasi, kad į neonacių partiją įstojo „iš jaunatviško entuziazmo“.
Neonacių partijai tuo metu sekėsi gerai. 2003 metų rinkimuose ji iškovojo keletą vietų Šiaulių miesto taryboje. Kadangi partijoje nebuvo aukštų kadrų, L. Kasčiūnas nusprendė, kad joje gali greitai pakilti.
Kiek vėliau 2006 metais partijos pirmininkas M. Murza ir keli jo bendražygiai buvo sučiupti bei nuteisti už antisemitinį išpuolį, kai buvo nuversta Šiaulių žydų bendruomenės įrengta menoros vitrina. Tai buvo antrasis M. Murzos teistumas: anksčiau jis pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis. Už tai M. Murza buvo pašalintas iš Lietuvos kariuomenės.
 |
| Mindaugas Murza | Sauliaus Jankausko/skrastas.lt nuotr. |
O L. Kasčiūnas ėmė sukiotis aplink kitus bendraminčius. Jį patarėju paskyrė konservatorių partijos narė, kurį laiką Seimo pirmininkės pareigas ėjusi Irena Degutienė. Į šį postą L. Kasčiūnas pateko 2009 metais. Tačiau 2012 metais viskas baigėsi fiasko – L. Kasčiūnas įsisuko į korupcijos skandalą. Jaunasis konservatorius, įtariama, gavęs pinigų iš koncerno „MG Baltic“ buvo paprašytas paklausti savo tuometinės vadovės apie verslo bendruomenę liečiančio įstatymo perspektyvas.
L. Kasčiūnui pavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau jo narystė konservatorių partijoje kuriam laikui sustabdyta.
Daugiau apie politiko sąsajas su šiuo korupcijos skandalu lietuvių kalba skaitykite čia.
L. Kasčiūnas po kurio laiko grįžo į aktyvią partijos veiklą, o 2016 m. buvo išrinktas į Seimą. Jo įtaka nepaprastai išaugo po to, kai konservatorių partija laimėjo 2020 metų Seimo rinkimus ir tapo didžiausia valdančiosios Vyriausybės koalicijos partnere. Būtent tuomet L. Kasčiūnas paskirtas Seimo NSGK pirmininku.
NSGK pirmininko pareigas eiti pradėjęs politikas stengėsi pasirodyti solidžiai, tad savo narystę neonacių partijoje teisino kaip jaunatvišką kvailystę, nors būtent visa jo politinė veikla kupina neonacizmo idėjų, rasizmo, homofobijos, antisemitizmo ir siekio persekioti visus, kurie nesutinka su jo ideologija.
Panagrinėkime sąsajas tarp L. Kasčiūno pagrindinės veiklos ir jo politinę karjerą pradėjusių neonacių.
%20lrs.lt%20nuotr..jpg) |
| Laurynas Kasčiūnas | lrs.lt nuotr. |
Euroskepticizmas
Apžvelgę Lietuvos žiniasklaidą matome dar 2003 metais publikuotą straipsnį „Lietuvos euroskeptikų gretose – neonaciai“, kuriame kalbama apie iniciatyvinę grupę, reikalaujančią reklamos laiko televizijoje. Grupėje – Mindaugas Murza ir „studentas L. Kasčiūnas“.
Homofobija
L. Kasčiūno tiesioginį veikimą neonacių veikloje pakeitė homofobiški pareiškimai. Gindamas Lietuvos neonacių teisę rengti liūdnai pagarsėjusias kasmetines kovo 11-osios eitynes, „politologas“ L. Kasčiūnas 2013 metais pasitelkė homofobiškus argumentus, tai matyti šiame straipsnyje.
Čia pat L. Kasčiūno pavardė šmėžuoja ir homofobiškoje peticijoje, kuria užsimota sustabdyti „Baltic Pride“ eitynes Vilniuje.
Antisemitizmas
L. Kasčiūnas, nevengdamas dalyvauti daugybėje Holokausto vykdytojus šlovinusių renginių ir susitikimų, aktyviai mėgino persekioti tuos, kurie nesutiko su jo ideologija.
L. Kasčiūno ir parlamentaro Audronio Ažubalio, žinomo 2019 metais išsakytomis pagyromis žydžudžiui Jonui Noreikai, poziciją galima rasti lietuvių kalba Seimo interneto svetainėje štai čia.
Rasizmas
Konservatoriams stiprinant savo įtaką, rasizmas ir segregacija tapo nacionaline šalies politika. Akivaizdus pavyzdys – elgesys su prieglobsčio prašančiais migrantais. L. Kasčiūnas čia suvaidino lemiamą vaidmenį.
Pagrindinis šios politikos principas – iš už sienos su Baltarusija į Lietuvą atvykstantys migrantai skelbiami „hibridinio karo įrankiais“. Prieglobsčio prašantieji suimami ir metus kalinami neoriomis sąlygomis, kurias Lietuvos Seimo žmogaus teisių kontrolierius pavadino prilygstančias kankinimui. Dalis pabėgėlių patyrė seksualinį išnaudojimą (dėl šio nusikaltimo pradėtas ikiteisminis tyrimas).
Tuomet Lietuva ėmėsi taikyti „atgręžimo“ politiką – pasieniečiai fiziškai stumia žmones atgal į Baltarusiją. Yra buvę atvejų, kai Lietuvos pasienio pareigūnai tiesiog ignoravo tarptautinių teismų nutarimus dėl konkrečių migrantų, o tuo metu pabėgėlių gyvybei grėsė pavojus dėl prastos sveikatos būklės, matėme ir kraupių vaizdų, kaip Lietuvos pareigūnai stumia migrantų šeimas su vaikais į nežinomybę esant minusinei temperatūrai.
Ši „atgręžimo“ politika tęsiasi nepaisant aiškaus rasistinio motyvo, o tuo metu be jokių kliūčių į Lietuvą įleidžiami politiniai migrantai iš Baltarusijos (baltieji) ir karo pabėgėliai iš Ukrainos (baltieji).
 |
| Laurynas Kasčiūnas rėkė ant migrantų | Delfi.lt stop kadras |
L. Kasčiūnas 2021 metų rudenį panorėjo aplankyti daugybę kalėjimų, skirtų pabėgėliams afrikiečiams ir arabams, įrengtų Vilniuje ir pietryčių Lietuvoje. Politikas grasino čia gyvenantiems žmonėms, kad jie bus įkalinti, jei nepriims kelis šimtus eurų siekiančių išmokų ir neįsigys lėktuvų bilietų skrydžiams į kilmės šalis arba į bet kurią Afrikos ar Mažosios Azijos šalį.
Televizijos vakaro žinių laidos transliavo vaizdus, kaip L. Kasčiūnas anglų kalba ginčijosi su prieglobsčio prašytojais.
2022 metų sausį Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydama įvertinti L. Kasčiūno elgesį su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais. Koalicijos įsitikinimu, L. Kasčiūnas viešai skatino diskriminaciją ir nužmogino migrantus.
Skatina eliminuoti oponentus
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, L. Kasčiūnas pradėjo kurstyti naujas fašistines idėjas. Naujausias siūlymas – iš režimui (dabartinei Lietuvos konservatorių partijos Vyriausybei) nelojalių asmenų atimti Lietuvos pilietybę. Pilietybė būtų panaikinta už nusikaltimus, aprašytus Lietuvos baudžiamojo kodekso XVI skyriuje, įskaitant nusikaltimus Lietuvos nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Tai apima valstybės perversmo organizavimą, šnipinėjimą, pasikėsinimą į Lietuvos prezidento gyvybę, išdavystę, pagalbą kitai šaliai, veikiančiai prieš Lietuvą, tarptautinių sankcijų režimų pažeidimą, valstybės paslapčių atskleidimą ir pan. Ideologinio pilietiškumo išbandymo primetimas yra būdingas komunistinei ideologijai, kuriai L. Kasčiūnas teigia prieštaraujantis.
Pastebėtina, kad ši diskusija prasidėjo, kai Lietuvos čiuožėjų pora Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko dalyvavo čiuožimo rungtynėse Sočyje, Rusijoje. Nubausdamas juos už šį abejotiną nusižengimą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė dekretą, kuriuo atėmė medalį iš pasaulinio garso šokėjų ant ledo. Kita vertus, Lietuva yra pagerbusi visą būrį Holokausto vykdytojų, įskaitant Lietuvos nacių karo vadą Joną Noreiką, tačiau prezidentas G. Nausėda iš jų neatėmė nė vieno apdovanojimo. Tikras tautinių vertybių parodymas.
Plačiau apie parlamentaro L. Kasčiūno ir buvusio Lietuvos kariuomenės vado, dabar Lietuvos konservatorių partijos Klaipėdos skyriaus vadovo Arvydo Pociaus siūlymus dėl pilietybės atėmimo už neištikimybę konservatorių partijos ideologijai skaitykite čia.
Neonacistinės iniciatyvos, skatinamos parlamentaro L. Kasčiūno, yra nuoseklios ir ilgalaikės, tai jokiu būdu nėra kažkokia entuziastinga jaunatviška kvailystė. Kyla klausimas, ar Amerikos politikai, kurių susitikimus su L. Kasčiūnu inicijuoja Lietuvos ambasada, iš tikrųjų žino, kad susitinka su sąžiningu, įgaliotu ir patyrusiu neonacistu.
Dar svarbiau – ar šių Kongreso narių apygardos žino, kad jų partneris Lietuvoje yra korumpuotas, nacius palaikantis, euroskeptikas, homofobiškas, rasistinis ir antisemitinis veikėjas, nuolat pažeriantis naujų fašistinių pasiūlymų?
Šio rašinio tikslas nėra pateikti pilnos L. Kasčiūno fašistinių idėjų ir sampratų santraukos, dosje ar CV. Tiesiog apžvelgiu pirmųjų paieškos rezultatų pavyzdžius, susijusius su neapykanta žydams, imigrantams, žmonėms dėl jų rasės, lyties, seksualinės orientacijos.
Būdamas Seimo NSGK pirmininku, L. Kasčiūnas susitinka ir konsultuoja Amerikos nacionalinę vadovybę, pavyzdžiui, senatorius Tomą Cottoną, Lindsey Grahamą, Dicką Durbiną, Joni Ernst, kongresmenus Doną Baconą, Rubeną Gallego ir daugelį kitų.
JAV politinę vadovybę apie karą informuoja prastos reputacijos veikėjas. Kadangi tiek JAV, tiek Lietuva yra NATO narės, JAV kariuomenės nariai NATO daliniuose gali būti pavaldūs Lietuvos krašto apsaugos ministrui arba Seimo NSGK pirmininkui. Pagalvokite apie afroamerikiečio kareivio tėvų reakciją sužinojus, kad jų vaikui vadovauja atviras rasistas. Įsivaizduokite neonacį, vadovaujantį daliniui, kuriame tarnauja žydų kareiviai. Ar aršus homofobas rūpintųsi LGBTQ+ kariu? Gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas, kaip rašoma Gynybos departamento svetainėje, pareiškė, kad vienas iš trijų jo principų – rūpintis savo žmonėmis. Deja, šis siekis niekaip nesuderinamas su Lietuvos lyderystės vertybėmis.
Ar senatorius Tomas Cottonas, susitinkantis su L. Kasčiūnu, žino, koks šis yra antisemitas? Štai ir senatorius D. Durbinas pasisako už LGBT teises. Ar jis žino, kad L. Kasčiūno vertybės – visiškai priešingos? Ar senatorė J. Ernst žino, kad L. Kasčiūnas prieštarauja jos deklaruojamoms žmogaus teisių vertybėms? Ar kongresmenas D. Bekonas, vienas iš žmogaus teisių šalininkų, žino, kad L. Kasčiūnui jo vertybės svetimos?
Ir ką visa tai sako apie ambasadorę A. Plepytę? Ji tikrai žino, kas yra L. Kasčiūnas. Tačiau aklai pristatydama jį Amerikos vadovybei, ambasadorė apsimeta, kad juos visus sieja bendros vertybės.
Ambasadorė A. Plepytė nedvejodama įžeidė Amerikos politikos formuotojus visiškai ignoruodama kongresmeno Brado Shermano laišką apie apgavikišką Lietuvos Holokausto darbotvarkę. Ar A. Plepytė yra patikima partnerė užsienyje? Panašu, kad ne.
Lietuvos gynybos sistema turi didelių problemų: L. Kasčiūnas, eidamas Seimo NSGK pirmininko pareigas, yra atviras neonacistas, kaip ir Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuva nusipelno būti apsaugota nuo savo priešų, tačiau pačios Lietuvos išrinkta valdžia nėra patikima partnerė nei Amerikai, nei Izraeliui, nei kitoms valstybėms.
Lietuva turi teisę laisvai pasirinkti, kokius asmenis skiria vadovauti šaliai, tačiau Amerika negali apginti jų ideologijos keldama pavojų savo kariams, kadangi tai kenkia Amerikos ir Vakarų moralei. Kol JAV gina Lietuvą, kyla klausimai dėl Lietuvos pozicijos, kai ši kovoja su Rusijos melu, nors Lietuvos melas yra lygiai toks pat piktavališkas (tiesa, jos galimybės kariauti Rusijai neprilygsta).
Prezidentas Joe Bidenas, sveikindamas Nobelio taikos premijos laureatus, pabrėžė pilietinių laisvių svarbą. „Metų metus nenuilstamai kovojama už žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant teisę laisvai kalbėti ir atvirai kritikuoti“, – sakė jis.
Ir tai prieštarauja tam, ką Lietuvoje gina amerikiečių kariai. Kaip Amerika gali palaikyti tokius kilnius idealus bendraudama su tokiais tariamais partneriais kaip L. Kasčiūnas ar A. Anušauskas?
Mūsų politinė vadovybė susikompromitavo prijausdama neonaciaims ir fašistams. To pakartoti negalima.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net