2019 metų liepą Gitanas Nausėda, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekė būti visiems lygiai teisingas ir tarnauti demokratijai bei Lietuvos žmonių gerovei. Tačiau praėjus beveik dviem metams priesaika jau pamiršta, kaip ir Konstitucijos straipsniai kalbantys apie diskriminacijos kurstymą ar visų asmenų lygiateisiškumą. Tai antrasis Lietuvoje prezidentas (prisiminkime R. Pakso veiklą), kuris ne telkia, o imasi skaldyti Lietuvą.
 |
| Gitanas Nausėda | Prezidentūros nuotr. |
Mantvydas Noreika
gayline.lt
Susitelkęs į stumdymąsi su valdančiaisiais kas turėtų atstovauti Lietuvą Vadovų Taryboje, taip pat visomis išgalėmis besistengiantis greičiau už Sveikatos apsaugos ministerija paskelbti visas žinias apie vakcinas, G. Nausėda pamiršo ką žadėjo iškart po priesaikos.
„Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės (...) Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų. Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta. Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera“, – tuomet akcentavo prezidentas.
Kur visa tai dingo? Galbūt kaltas nuovargis, gal perkaitimas, bet pradeda atrodyti, kad atstovavimas Lietuvai šio prezidento suvokiamas kaip atstovavimas sau, t.y. įdirbis savo populiarumui didinti. Todėl ir temų atranka, kurios įdomios prezidentūrai jau nestebina. Todėl ir stojama į kunigo pusę, bet pamirštama, kad jau kelias savaites purvai pilami ant LGBTQ+ bendruomenės, kuri irgi yra tos pačios Lietuvos dalis. Tyla irgi yra pozicija ir kartais iškalbingesnė nei nugludintos politikų kalbos.
Diskriminacijos kurstymui - visi keliai atviri
Kai prezidentas tyli, kiti kalba garsiai. Taip, sutinku, kad pastarosiomis savaitėmis nepagarbos ir užgauliojimų sklido iš abiejų pusių. Bet daugelį dalykų galima suprasti. Ilgus metus niekinti ir diskriminuoti LGBTQ+ ir juos palaikantys žmonės buvo užpulti dar kartą - pradedant kunigų pasisakymais, baigiant politinėmis partijomis, kurios iš šios priešpriešos siekia „sužvejoti“ papildomų rinkėjų balsų. Juk paprasta dirbti erdvėje, kurioje dominuoja viena nuomonė ir nelengva imtis ginti tų, kurie lieka mažumoje. Ir šis išpuolis, kaip degtukas, atvėrė visas pūliuojančias žaizdas. LGBTQ+ bendruomenė nebegalėjo tylėti.
Lengvų balsų medžiotojui, kaip R. Karbauskiui, visiškai nerūpi tiesa. Svarbu tik parodyti, kad dauguma palaikoma. Ir tai daroma išmaniai - garsiai sakant, kad jo veiksmai neva nėra susiję su viena ar kita seksualine orientacija ar diskriminacija. Bet ar tikrai? Čia panaši padėtis kaip su kunigu, kuris sako, kad LGBTQ+ teisės svarbios, bet jos neturi varžyti daugumos teisių. Ar teisė būti su savo mylimu žmogumi atima kieno nors teises?
Tokie pasisakymai prezidentui yra priimtini. Prezidentas matyt mano, kad visiškai tiesioginio užsipuolimo nematyti, o ką tie žodžiai reiškia - čia jau kiekvieno interpretacijos reikalas. O kai dar daugumai pataikaujančių vertybės sutampa su tavo - tai geriau patylėti.
Ir vėl pamirštama, kad žodžio laisvė pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nėra neribota, kad įsitikinimų reiškimas yra nesuderinamas su diskriminacijos kurstymu, o visiems pareigūnams visi asmenys turi būti lygūs.
Lygesni tarp lygių
Prezidento pasisakymas apie kunigo palaikymą aiškiai parodo jo nepagarbą Konstitucijai. Jam turėtų būti lygūs - tiek užsipultas Seimo narys, tiek mokyklos bendruomenės nariai, kurie buvo priversti klausytis kapeliono neapykantos kalbos ir galimai patyrė traumas, tiek ginantys tradicinės šeimos vertybes. Jis turėtų vienyti, taikyti, siūlyti sprendimus ir bent bandyti kurti iliuziją, kad siekia to, apie ką daug kalba - gerovės valstybės.
Juk po pastarojo G. Nausėdos pasisakymo tapo aišku, kad gerovės valstybė yra ne visiems. Matyt ji pažadėta tiems, kurie atitinka prezidento kultūrinius, religinius, moralinius įsitikinimus. Manantieji kitaip - verti tik tylos.