Kanados sostinėje Otavoje praėjusį sekmadienį turėjusiame įvykti „Pride“ renginyje kilo konfliktas, kai grupė „Queers for Palestine“ užblokavo eiseną ir pareikalavo organizatorių išreikšti poziciją dėl Izraelio karinių veiksmų Gazos ruože.
 |
| Toronto „Pride“ eitynės 2024 m. | Samantha Hare /„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Grupė „Queers for Palestine“ eitynių organizatoriams pateikė kelis reikalavimus: prisijungti prie Izraelio boikoto, atsisakyti Izraelio investicijų, palaikyti engiamus palestiniečius.
Beveik valandą trukusių diskusijų metu maršrutas buvo užblokuotas, organizatoriams ir grupei „Queers for Palestine“ sustarti taip ir nepavyko.
Dalis protestuotojų išskleidė Palestinos vėliavas.
Po kurio laiko organizatoriai pranešė, kad eitynės atšaukiamos.
Praėjusiais metais grupė „Queers for Palestine“ išreiškė besąlygišką paramą palestiniečiams, išplatindama pareiškimą, kuriame smerkiama tiek spalio 7 d. teroristinės grupuotės „Hamas“ ataka, tiek Izraelio „žiauri kampanija Gazos ruože“, dėl kurios, kaip teigiama pareiškime, žuvo „nekalti palestiniečiai“.
 |
| Asociatyvi Mylo Kayle | pexels.com nuotr. |
Otavos žydų federacija tokį grupė „Queers for Palestine“ pareiškimą pavadino „antisemitišku“.
Organizatoriai socialiniuose tinkluose paaiškino, kad grupė „Queers for Palestine“ buvo pakviesti į eitynes kaip „garbės svečiai“, tačiau nesutiko prasmingai diskutuoti. „Maršruto pakeisti viduryje renginio nebuvo įmanoma“, – rašoma pranešime.
Skaičiuojama, kad Izraelio ir Gazos konflikto metu nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio pabaigos žuvo daugiau nei 63 tūkst. palestiniečių ir beveik 2 tūkst. izraeliečių, daugiau nei 110 tūkst. palestiniečių buvo sužeisti, iš kurių beveik 22,5 tūkst. patyrė sunkius sužalojimus.
Tarptautinis baudžiamasis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. išdavė arešto orderius Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu ir buvusiam gynybos ministrui Yoavui Gallantui dėl galimų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Arešto orderis išdsuotas ir teroristinės organizacijos „Hamas“ kariniam vadui Mohammedui Deifui, tačiau po to, kai 2025 m. sausį buvo pranešta apie jo žūtį, orderis panaikintas.
Šie arešto orderiai yra pirmieji TBT išduoti Vakarų šalių remiamų demokratinių valstybių vadovams dėl karo nusikaltimų .
TBT narės, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, įsipareigojo sulaikyti šiuos asmenis, jei jie pateks į jų teritoriją .