Kodėl mes bijome konfrontacijų?

Šis įrašas - apie tai, kaip mes reaguojame į pyktį iš išorės. Pyktis ir baimė yra natūrali reakcija, kai susidūriame su kitų žmonių agresija. Jei pradedi verkti, kai kažkas šaukia ant tavęs, tu nesi „pernelyg jautrus".

Konfliktų baimę gali lemti ne viena priežastis | Asociatyvi M.T ElGassier/Unsplash nuotr.

tukovoji

„Facebook” puslapis


Mes pasąmoningai reaguojame į pyktį kaip į grėsmės ženklą – ši reakcija gelbėja žmones nuo nelaimių tūkstančius metų. 

Tiesa, dabartinėje komunikacijoje yra daug daugiau niuansų, todėl ir į pyktį galima išmokti pažvelgti skirtingai.

Susidurti su pykčiu, be abejo, yra nemaloni būsena. Mes jaučiamės pažeidžiami, į kraują patekę streso hormonai sukelia raumenų įtampą, prakaitą, padažnėja širdies ritmas.

Norint jaustis saugiau patekus į konfliktinę situaciją, siūlau pirmiausia nepamiršti kvėpavimo ir nepasiduoti organizmo panikai.
 
Konflikto metu siūlau sustoti ir paklausti savęs – kokia tavo reakcija į pyktį? Ar ją lydi tavo išankstiniai nusistatymai ir praeiti išgyvenimai, ar tu tikrai jautiesi, kad su tavimi šiuo atveju elgiasi nesąžiningai?

Jeigu jautiesi saugiai, pabandyk garsiai pareflektuoti pykčio kilmę, priimk atsakomybę už savo klaidas, bet ir neprivalai sutikti su viskuo, ką sako kitas. Jeigu to padaryti nepavyksta ir situacija eskaluoja – pasiūlyk padaryti pauzę ir išeik pasivaikščioti („Tavo žodžiai mane skaudina, todėl aš einu prasieiti, pasakyk, kai būsi pasiruošęs kalbėtis") .

Ironiškai, bet daugelis žmonių užsiplieskia dėl to, kad jie jaučiasi pažeidžiami ir jiems skauda, todėl pyktį reikia išmokti priimti kaip pagalbos šauksmą ir pabandyti nuoširdžiai išklausyti žmogų („Aš suprantu/matau, kad tu pyksti ir noriu kartu išsiaiškinti priežastis, bet man būtų kur kas lengviau, jeigu nešauktum").

Konfliktas | Charl Folscher/Unsplash
 

Iš kitos pusės, dažnas žmogus bijo bet kokios konfliktinės situacijos, kas gali stabdyti nuo asmenybės progreso. Tai gali būti toksiškų santykių, nuolatinių konfliktų šeimoje pasekmė, galbūt anksčiau gyvenime nemažai žmonių baigė draugystę barniu, todėl pyktis pradėjo asocijuotis tik kaip destruktyvus, blogas įvykis. 

Konfliktų baimę gali nulemti žema savivertė, dėl kurios bet koks puolimas tampa kritika sau, arba paisai tik kitų žmonių emocijų ir nemanai, kad tavo pyktis svarbus. 

Yra ir tokių žmonių, kurie yra buvę labai mažai konfliktinių situacijų ir tiesiog neturi įgūdžių su jomis tvarkytis. Visgi svarbu išmokti nepamesti galvos konfliktinėje situacijoje, pažinti savo santykį su pykčiu ir to santykio kilmę – tai padeda įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir išlavinti savo emocinį intelektą. 

Visgi komunikacija yra ne tik pokalbiai apie jausmus neutraliu tonu, bet ir gebėjimas išklausyti ir iškomunikuoti sudėtingose situacijose.

Šis įrašas paskelbtas „Facebook" puslapio „tukovoji" paskyroje, portale jarmo.net skelbiamas puslapio sutikimu

Naujesnė Senesni