Nuo 2022 m. iki 2024 m. vaikų, kuriuos policija sieja su pornografijos kūrimu, skaičius padidėjo beveik du kartus, ypač vaikų iki 14 metų amžiaus, teigia Policijos departamentas. Nors pareigūnai mano, kad nepilnamečiai ponografiją kuria patys to nesuprasdami ir greičiausiai savo noru, nes nesuvokia pavojingumo, tačiau ekspertai kalba, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jaunuoliai tampa pornografijos kūrėjų aukomis. Kyla klausimas, kaip į išnaudotojų pinkles patekusioms aukoms, padėti.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Patenka į seksualinių išnaudotojų pinkles
Būtent apie tai jarmo.net kalbėjosi su Paramos vaikams centro psichologe dr. Ieva Daniūnaite, kuri aptarė, kokią psichologinę žalą nepilnamečiams gali padaryti kibernetinių seksualinių išnaudotojų elgesys, kaip tokiais atvejais reaguoti šią skaudžią žinią, kad vaikas susidūrė su netinkamu elgesiu, sužinantiems artimiesiems.
– Policijos duomenimis, vaikų iki 14-kos metų įsitraukimas į pornografinio turinio kūrimą ir platinimą pastaraisiais metais išaugo beveik dvigubai. Ar jūsų centre yra atvejų, kai nuo išnaudotojų, įtraukusių vaikus į pornografijos industriją, nukentėję nepilnamečiai kreipiasi pagalbos?
– Kalbant apie atvejus, kai vaikai įkalbinami ir grasinami atsiųsti savo nuotraukas, vaizdo įrašus, taip, tokių atvejų būna.
– Kaip dažnai su tuo susiduriate: kartą per savaitę, mėnesį, metus?
– Įvairiai. Sunku įvertinti, ar vieną kartą per savaitę, ar kartą per mėnesį. Bet tikrai toks atvejis būna ne vienas.
Į centrą kreipiasi įvairaus pobūdžio smurtą patyrę vaikai, kuriems teikiame specializuotą pagalbą. Patirtas smurtas gali būti įvairus, ir seksualinis taip pat.
Vykdome konsultacijas, rengiame prevencinius programos „Esame saugūs“ užsiėmimus, kurių metu šviečiame tiek vaikus, tiek tėvus.
 |
| Psichologė dr. Ieva Daniūnaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
– Pastebima, kad vaikai nebūtinai iš karto suvokia, kad patiria tokį išnaudojimą, susidurdami su agresorių „gražiomis frazėmis, neva nekaltomis pastabomis, manipuliatyviomis pastabomis. Kaip jūsų specialistai vertina vaikų reakcijas į tokias situacijas? Kokius signalus galėtų pastebėti tėvai ar pedagogai, kad vaiką bandoma įtraukti į pornografijos kūrimą?
– Natūralu, kad vaikai nori su kuo nors bendrauti: bendraamžiais arba jiems dėmesį rodančiais suaugusiais žmonėmis. Viskas nepasideda iškart nuo nuotraukų prašymo: Iš pradžių tai būna draugiški pagyrimai, kalbinimai. Kai bendravimas tęsiasi, vaikai pasijaučia, kad kažkas jais domisi, jie yra kažkam įdomūs. Visiems žmonėms patinka, kai jais domisi ir rodo dėmesį.
Vaikai susirašinėja su tokiu žmogumi dėl to, nes galvoja, kad jis draugiškas.
Ir tik vėliau atsiskleidžia tai, kad su vaiku susirašinėjantis asmuo turi kitų kėslų: prašyti intymių nuotraukų, išnaudoti.
Vaikai, tartum jaučiasi susiję su tuo asmeniu, lyg ir kažką emociškai jau iš jo gavę, jaučiasi pasižadėję, vaikams atsakyti tokius prašymus vykdyti gali būti sudėtinga.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Aišku, gali būti, kad vaikams pradeda grasinti, juos spausti – tai būna dažna.
Vaikui pastebėti, kada pokalbis virsta agresyviu, o ne draugišku, gali būti sudėtinga. Kadangi pradžioje pokalbis vyksta draugiškai, gali būti sudėtinga sustoti jame dalyvauti, kai tonas keičiasi.
Nutinka, kad vaikai susirašinėja su tuo, ką jau pažįsta, pasitiki tuo žmogum, nesusimąsto, kad iš jų bus prašoma netinkamo turinio. Ir kai atskrieja prašymas atsiųsti nuotrauką arba netinkamą tekstą, vaikai gali patys pasijausti ir pasimetę, ir susigėdę.
Nedrąsu prašyti pagalbos, nes jie lyg ir anksčiau girdėję, kad negalima su kažkuo susirašyti, tėvai apie jų susirašinėjimą nežino arba jie, tarkime, pažeidė vieno ar kito socialinio tinklo taisyklę, numatančio vartotojų amžiaus ribojimus.
Vaikas jaučia gėdą, kad pateko į tokią situaciją.
Kalbant su vaikais, tėvais, specialistais, labai svarbu jiems visiems suteikti žinias, kaip atpažinti tą momentą, kai nemaloniai pasijunti, kai tavęs kažkas kažko prašo. Vaikai turi išmokti pasitikėti pojūčiu, kad jeigu jam tai nemalonu, vadinasi, kažkas negerai, todėl svarbu sustoti, pagalvoti, galbūt su kažkuo pasitarti ir pan.
Beje, paprastai paaugliai žino, kad tikrai nereikėtų siųsti tokių nuotraukų. Tačiau visai kas kita yra tada, kai tave įkalbinėja, spaudžia, prašo, ypač jeigu tai patinkantis ar svarbus žmogus. Svarbu kalbėti, kaip tokiose situacijose reikia elgtis.
– Manipuliatyvi taktika, mėginant įtraukti vaiką į pornografinio turinio kūrimą, yra tokia, kad iš pradžių maloniai bendraujama, kažko „nekaltai“ paprašoma, o po to išnaudotojai, siekdami, kad vaikas neišslystų iš rankų, bando jį kontroliuoti ir pradeda grasinti?
– Taip, gali būti, ypač, jeigu kalbame apie fotografijas ir vaizdo įrašus. Išnaudotojai vaikui pareiškia, kad tu man jau kažką atsiuntei, tai tada tai bus paviešinta.
 |
| Asociatyvi Daniel's Richard/pexels.com nuotr. |
– Nes vaikas jaučia didžiulę baimę, be to, tokiu atveju gali susidurti su aplinkinių patyčiomis. Kokių veiksmų rekomenduotumėte imtis tėvams, jeigu vaikas ryžtasi papasakoti, kad štai, atsitiko tokia situacija. Juk gali ištikti šokas...
– Čia reikėtų įkvėpti truputį, nurimti ir suprasti, kad vaikas tikrai ne specialiai pateko į tokią situaciją, jis pasimetęs, jis nukentėjęs ir tikrai nepadeda, jeigu bus apkaltintas, apibartas.
Kai vaikai susiduria su kritikavimu, moralizavimu, frazėmis „taip ir galvojome, kad įkliųsi“ ir panašiai, vaikų tai neskatina kreiptis pagalbos – bijo tėvų reakcijos, būti nubaustiems, kad jie nuvils tėvus.
Iš suaugusio žmogaus vaikui, kuris patyrė labai netinkamą elgesį, reikia palaikymo ir supratimo, pagalbos ir rekomendacijų, ką daryti.
Tad jeigu suaugusiam žmogui, kuris susiduria su šoku, kartu pasidaro labai pikta, reikia tikrai susilaikyti: nereikia kelti tono, sakyti „per tave vien rūpesčiai“ ar pan. Svarbu suvokti, kad pats vaikas yra sudėtingoje situacijoje.
Reikėtų pasikalbėti su specialistu, jeigu yra tokia galimybė, tarkime, galima paskambinti į „Tėvų liniją“ ir pasitarti.
Svarbu, kad suaugę žmonės imtųsi apsaugos veiksmų pažvelgdami į situaciją rimtai: reikalautų, kad nuotraukos būtų pašalintos, o teisėsauga pradėtų ikiteisminį tyrimą, pateiktų susirašinėjimą policijai, jeigu vaikas jį yra išsaugojęs.
Labai svarbu, kad suaugę žmonės – taip pat ir specialistai – suvoktų, kad būtent tie žmonės, kurie įkalbinėjo vaiką siųsti nuotraukas ir pan., pasielgė netinkamai ir jų elgesys turi būti stabdomas. Svarbu, kad tai suprasdami suaugę žmonės tą sakytų ir vaikams.
 |
| Asociatyvi Mikhail Nilov/pexels.com/ nuotr. |
– Man tenkant bendrauti su ekspertais, jie kalba, kad šiuo metu teisėsauga dažnai susiduria su sunkumais įrodant, kad vaikas buvo kurstomas ar verbuojamas kurti pornografinį turinį. Ar ikiteisminiuose tyrimuose dėl vaikų įtraukimo į pronografiją atliekant nepilnamečių apklausas dalyvauja psichologai ar kiti specialistai? Kokios profesionalios priemonės padeda užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų ir efektyvus, ir vaikui saugus?
– Jeigu teisėsauga pradeda ikiteisminį tyrimą, tai labai svarbu, kad apklausiant vaikus, kad būtų surinkti duomenys, turi dalyvauti psichologas. Tai svarbi vaiko apsaugos priemonė, kad su juo kalbėtų tinkamai pasiruošęs žmogus.
Kalbant apie duomenų rinkimą, manau, policija turi savo teisiškai pagrįstų įrankių, kaip vykdyti tyrimus.
 |
| Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr. |
Kartais tėvai mums sako, kad įvykis gal neturi reikšmės, gal pranešimas atsakingoms tarnyboms nebus priimtas rimtai, nerimaujas, kad policijai nerūpės. Mes visada sakome, kad labai svarbu kreiptis pagalbos į teisėsaugą, kad policija aiškintųsi aplinkybes ir užčiuoptų siūlų galus. Vaikui ir suaugusiam žmogui gali būti sunku teisiniame procese, todėl svarbus palaikymas.
– Susidūrus su tokia psichologine trauma, greičiausiai nukentėjusiam vaikui reikia laiko, kad būtų galima pagyti. Remiantis jūsų, kaip psichologės praktika, kiek trunka atsigavimas po tokios traumuojančios patirties?
– Priklauso nuo daug dalykų. Trukti gali įvairiai, priklausomai nuo to, kiek vaikas buvo įtrauktas į žalojančius santykius, ar sulaukė kokių nors žalojančių komentarų, galbūt patyrė grasinimų. Taigi, tai lemia, ko ir kiek vaikas patyrė. Be to, reikia atsižvelgti, kaip palaikančiai reaguos jo artimi žmonės (kokioje artimoje aplinkoje jis yra, kaip reaguoja tėvai, ar imtasi apsaugos veiksmų).
Atsižvelgiant į vaiko savijautą, gali būti reikalinga psichologinė pagalba.
Pagalbos poreikis gali apimti trumpalaikį laikotarpį, trunkantį iki kelių mėnesių, bet kai kuriais atvejais reikia ir kelių metų, – jarmo.net kalbėjo dr. Ieva Daniūnaitė.
STATISTIKA
Metai Vaikai, gavę pagalbą Artimieji, gavę pagalbą 2024 182 188 Paramos vaikams centre suteiktos paslaugos
Siūlomomis pataisomos uždraustų vaikų kurstymą kurti pornografiją
Seimo narys, liberalas Vitalijus Gailius siūlo išsamiau reglamentuoti atsakomybę už pornografiją, kai ją raginami kurti vaikai, ir spalio 21 d. Seime įregistravo tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas.
Politiko teigimu, Baudžiamasis Kodeksas (BK) reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už vaiko išnaudojimą, tačiau, pažymi V. Gailius, kodekso straipsniai neapima vaikų kurstymo kurti pornografinį turinį.
„Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vaikai yra įkalbinėjami, skatinami, „prašomi“ ar kitaip veikiami, kad patys sukurtų pornografinio pobūdžio turinį (pvz., intymias nuotraukas ar vaizdo įrašus), kurie vėliau yra siunčiami suaugusiems asmenims, platinami per pokalbių platformas, naudojami kaip spaudimo, šantažo ar prievartos priemonė“, – pažymi V. Gailius aiškinamajame rašte, kuriam pabrėžia, kad dabar BK neapima vienos iš nusikalstamų veikų – vaikų kurstymo kurti pornografinį turinį, todėl politikas siūlo į BK uždraustas veikas įtraukti raginimą vaiką sukurti pornografinio turinio dalykus
Nuo seksualinio smurto dažniau nukenčia mergaitės
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. ataskaitoje nėra išskiriama, kiek vaikų patyrė prievartą kurti pornografinį turinį, bet nurodoma, kad 2024 m. tarnyba bendrai užfiksavo 375 atvejus, kai prieš 306 vaikus galimai panaudotas seksualinis smurtas.
„2024 m. prieš vaikus daugiausia smurtavo giminystės ryšiais nesusiję asmenys <...>. Ši tendencija ypač išryškėja seksualinio smurto atvejais“, – teigiama tarnybos ataskaitoje.
Tarnyba akcentuoja, kad 2022–2024 m. laikotarpiu mergaičių, nukentėjusių nuo seksualinio smurto atvejų, skaičius buvo didesnis nei berniukų
Pranešimų apie vaikų išnaudojimą internete – tūkstančiai
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro 2021 m. ataskaitoje pažymima, kad COVID-19 pandemijos metu gerokai daugiau laiko internete praleidžiantys naudotojai į Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) karštąją liniją atsiuntė 3 558 pranešimus apie internete rastą galimai draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją.
Daugiausia pranešimų buvo gauta apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus internete.
Centro teigimu, 80 pranešimų persiųsta policijai, nes buvo įtariamas neteisėtas turinys Lietuvos tarnybinėse stotyse, o didžiąją dalį informacijos (72) sudarė pranešimai apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus.
Nuo seksualinio smurto dažniau nukenčia mergaitės
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
2024 m. ataskaitoje nurodoma, kad tarnyba užfiksavo 375 atvejus, kai prieš 306 vaikus galimai panaudotas seksualinis smurtas.
375
užfiksuoti atvejai
306
nukentėję vaikai
Tarnyba pabrėžia, kad 2022–2024 m. laikotarpiu mergaičių, nukentėjusių nuo seksualinio smurto, skaičius buvo didesnis nei berniukų.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras
2021 m. ataskaitoje pažymima, kad pandemijos metu naudotojai pateikė 3 558 pranešimus apie internete rastą galimai draudžiamą ar nepilnamečiams žalingą turinį.
3 558
pranešimai
80
perduota policijai
72
vaikų išnaudojimo vaizdų atvejai
Už nepilnamečių verbavimą, pornografiją ir sutrikdytą sveikatą teismas skyrė daugiau nei 6 m. kalėjimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2019 m. nagrinėjo asmens, organizavusio dviejų vaikų ir mažamečio verbavimą pronografijai kurti.
Kaltinamasis R. T., duodamas parodymus sakė, kad vienai nepilnametei paaiškino, jog filmavimas ir fotografavimas bus vykdomi užsienio režisierių prašymu ir naudojami kuriamam filmui.
Teisėsaugai vyras pripažino tarp 2015-2016 m. kitiems asmenims davė nurodymą užverbuoti šioms fotosesijoms nepilnametes merginas ir pristatyti šias sutartu laiku į jo nurodytą vietą.
Paaiškėjo, kad vienai nepilnametei buvo padaryta žala psichikos sveikatai.
R. T. buvo nuteistas ir už tai, kad kompiuteryje laikė medžiagą, kurioje vaizduojami vaikai. Vyriškis sulaukė policijos dėmesio: 2016 m. rugpjūtį atlikta krata, rasta medžiaga paimta.
2018 m. spalį vyras Vilniaus apygardos teisme buvo nuteistas 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 157 str. (vaiko pirkimas ar pardavimas), BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), BK 309 str. (disponavimas pornografinio turinio dalykais).
Asociatyvi Kindel Media/pexels.com nuotr.
Siekdamas išvengti ilgų metų už kalėjimo vartų, vyras parašė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau pastarojo priimtas 2019 m. kovo 5 d. jo taip pat neketino: bausmė nesumažinta.
Nepilnamečių skriaudėjo bylos 2019 m. lapkritį ėmėsi LAT kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo R. T. advokato Mykolo Girdiušo advokato kasacinį skundą. Advokatas, skunde kaltindamas pareigūnus, aiškino, kad apeliacinės instancijos teismas „padarė klaidą įrodymų vertinime“. Pasak advokato, ikiteisminio tyrimo pareigūnai meluodavo mergaitėms apie neva nuotraukų panaudojimą pornografijai, taip sukeldami joms stresą, o žalą sukėlė ne jas filmavusių R. T. veiksmai, o ikiteisminio tyrimo institucija.
Advokatas, gindamas išnaudotoją, pareiškė, kad viena nukentėjusiųjų dėl psichologinės pagalbos kreipėsi ne dėl to, kad ją psichologiškai paveikė filmavimas ar fotografavimas, o kai sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Tačiau LAT teisėjų kolegija advokato skunde pasigedo teisinio argumentavimo ir pabrėžė, kad jame pateikiamas argumentas, jog mergaičių dalyvavimas „fotosesijose“ buvo savanoriškas, o R. T. ir nukentėjusiąsias siejo darbo santykiai – nepagrįstas
„Nuteistajam R. T. paskirta teisinga, ne per griežta, tinkamai individualizuota bausmė, atitinkanti baudžiamojo įstatymo nuostatas“, – nuosprendyje konstatavo LAT teisėjų kolegija, kurią sudarė Vytautas Masiokas, Artūras Pažarskis ir Rima Ažubalytė
Nuteistojo advokato M. Girdiušo kasacinis skundas atmestas