Prokurorams pasirodė nesvarbu tirti skundą dėl policijos sprendimo netirti neapykantos kalbos prieš LGBTQ+ bendruomenę. Jarmo.net gavo prokuratūros dokumentus, rodančius, kad skundo nenagrinėti nuspręsta dėl formalios priežasties
 |
| Jarmo.net koliažas („Facebook“/P. Ambrazevičiaus, „Cottonbro studio“ ir jarmo.net nuotr.) |
Primename, kad į policiją P. Ambrazevičius kreipėsi birželio pradžioje, kai po įrašu, kuriame vyras su savo žmona Kristina išreikšdami palaikymą LGBTQ+ bendruomenei „Facebook“ pasidalijo bendra fotografija iš „Baltic Pride 2025“ eitynių, pasirodė grasinantys, kurstantys komentarai – dalis vartotojų LGBTQ+ asmenis vadino atliekomis, dvokiančiais, nesveikais, ragino visus, kurie yra LGBTQ+ asmenimis arba juos palaiko, šaudyti bei nupjauti galvas.
 |
| Nors policija ragina pranešti apie nusikaltimus, tačiau kai kurių jų – netiria: neapykantos kurstymas internete pareigūnams neatrodo pavojingas, todėl ikiteisminio tyrimo ne visada matoma pagrindo pradėti | Asociatyvi Glenn Carstens Peters/„Unsplash“ nuotr. |
Policijai pasirodė, kad tokie komentarai nėra nusikaltimas. „Svarbu pažymėti, kad ne visi pasisakymai ar veiksmai, net jei jie atrodo netinkami ar neetiški, užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – dar liepos 15 d. portalui jarmo.net apie pareigūnų sprendimo motyvus raštu komentavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė.
Policijai atrodė, kad komentarai nėra tokie pavojingi, jog už juos reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pareigūnai teigė, kad komentaruose išsakyti grasinimai nėra realūs.
 |
| Štai po šia fotografija dalis „Facebook“ vartotojų parašė neapykantą kurstančių ir grasinančių komentarų | „Facebook“/P. Ambrazevičiaus nuotr. |
Priežastis nenagrinėti skundo – formali
Nors skundas dėl tokio policijos sprendimo pasiekė Vilniaus apylinkės prokuratūrą, tačiau A. Ambrazevičiaus argumentų prokuratūra nematė reikalo nagrinėti.
Kaip rodo jarmo.net turimas liepos 22 d. priimtas nutarimas, prokurorė Indrė Zubavičiūtė nusprendė nevertinti argumentų, kodėl ikiteisminį tyrimą reikėtų pradėti. Anot prokurorės, skundo nagrinėti nereikia, nes praleistas terminas skųsti policijos sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo.
Prokurorė nurodė formalią priežastį – akcentavo, kad P. Ambrazevičiaus skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pateiktas praleidus įstatymo numatytą terminą, t. y. 7 dienas.
Pats P. Ambrazevičius prokuratūrai nurodė, kad terminą praleido dėl objektyvių aplinkybių: laiko trūkumo, poreikio pasirengti bei gauti teisinę pagalbą. Be to, laidų vedėjas nurodė, kad kurį laiką buvo išvykęs iš Lietuvos.
Bet prokurorės toks paaiškinimas neįtikino: I. Zubavičiūtė nutarime nurodė, kad svarbiomis apskundimo termino praleidimo priežastimis paprastai gali būti pripažįstamos liga, komandiruotė, artimo asmens sunki liga ar mirtis, nelaimingas atsitikimas ir pan.
Taigi, skunde išdėstyti motyvai taip ir liko neišgirsti.
P. Ambrazevičiaus skundą prokuratūrai rengiant talkinęs Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis pirmadienį jarmo.net komentavo, kad teisėsaugininkų gretose vis dar vyrauja požiūris, kad neapykantos kalba nėra pavojinga, anot jo, tai rodo ir šis atvejis.
– Kokia žala, jūsų vertinimu, buvo padaryta po P. Ambrazevičiaus ir jo žmonos fotografija rašant komentarus apie sušaudymą, galvos pjovimą, įžeidinėjant ir niekinant dėl palaikymo LGBTQ+ bendruomenei? – jarmo.net pasiteiravo A. Rudomanskio.
– Padaryta žala yra ne tik individuali, bet ir kolektyvinė. Pirmiausia, kalbame apie tiesioginį psichologinį poveikį žmonėms, kurie tapo tokių komentarų taikiniu – tai grasinimai gyvybei, kurie nėra „tiesiog žodžiai“. Net jeigu teisiškai jie būtų įvertinti kaip „nerealūs“, tai nesumažina jų emocinės, simbolinės ir socialinės žalos.
 |
| Artūras Rudomanskis | Asmeninio albumo nuotr. |
Antra, tokie komentarai siunčia signalą visai LGBTQ+ bendruomenei, kad net palaikymas šiai grupei gali tapti priežastimi susilaukti agresijos. Tai kuria visuomenėje baimės atmosferą ir sustiprina tylėjimo kultūrą. Kai žmonės mato, kad net žinomi ir privilegijuoti asmenys gali tapti taikiniais vien už palaikymą, mažiau apsaugoti asmenys dar labiau užsidaro.
– Policija sako, kad parašyti komentarai nėra pavojingi, grasinimai – nerealūs, tiesa, teisėsaugininkai jų ir išsamiai netyrė, nevertino, kaip asmenų pasisakymai paveikė tiek fotografijose užfiksuotus asmenis, tiek LGBTQ+ bendruomenę, kokią žalą sukėlė. Kaip vertinate tokį pareigūnų požiūrį, jog tirti nereikia, nes iš anksto aišku, kad žalos nepadaryta?
– Toks požiūris ne tik kelia klausimų dėl teisėsaugos institucijų kompetencijos, bet ir parodo institucinio jautrumo stoką. Spręsti, ar padaryta žala, nėra pareigūno subjektyvus įvertinimas iš pirmo žvilgsnio – tai turėtų būti sistemingo tyrimo objektas.
Kai institucijos atsisako net pradėti tyrimą, jos iš esmės siunčia signalą, kad aukos turi pačios įrodyti, jog yra vertos apsaugos. Tai griauna pasitikėjimą teisine sistema, kuri turėtų ginti taisyklėmis paremtą tvarką. Ilgainiui tai lemia, kad ne teisėsauga apgina žmogaus orumą, o kiekvienas turi kovoti už save.
– Ar vieši asmenys netampa labiau pažeidžiami, kai į juos nukreipiama neapykanta persunkta komentarų lavina? Kokią žinutę visuomenei siunčia teisėsauga, kai pasako – po šio viešo asmens pasirodė pasisakymai apie tai, kad LGBTQ+ asmenims arba juos palaikantiems žmonėms reikia nupjauti galvas, juos reikia šaudyti, neverti net ikiteisminio tyrimo, o ką jau kalbėti apie teismą pasiekusią bylą?
– Vieši asmenys dažnai laikomi stipresniais ar „atspariais“, bet iš tiesų jie yra labiau matomi – o tai reiškia ir labiau pažeidžiami. Kai grasinimai yra vieši, masiškai matomi ir nukreipti į žmogų vien dėl jo palaikymo žmogaus teisėms, tai tampa ne asmenine, o vieša ataka prieš pilietinę poziciją.
 |
| Artūras Rudomanskis | Augusto Didžgalvio/LGL nuotr. |
Kai teisėsauga sako, kad tai „neverti tyrimo“ pasisakymai, ji siunčia visuomenei žinią: neapykantos kalba – ne problema, kol neįvyksta fizinis smurtas. Tačiau realybėje viskas prasideda nuo žodžių. Ir jei šie žodžiai lieka be pasekmių, tai didėja rizika, kad bus žengtas kitas žingsnis – nuo žodžio prie veiksmo.
– Kaip manote, ar diskusija dėl neapykantos kurstymą draudžiančių pataisų, tiksliau pasiūlymas numatyti atsakomybę ir ANK, dar neprarado aktualumo?
– Ši diskusija yra kaip niekad aktuali. Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik kraštutiniais atvejais – tai teisinga teisinė logika. Tačiau šiuo metu matome, kad tarp visiško neveikimo ir sunkaus baudžiamojo proceso lieka didelė skylė.
Administracinių nusižengimų kodeksas galėtų tapti efektyviu įrankiu greitam reagavimui į smulkesnes, bet vis tiek žalingas neapykantos apraiškas. Tai padėtų užtikrinti nuoseklumą ir aiškumą – dabar gi skirtingose bylose taikomi skirtingi standartai. Vieni asmenys už įžeidimus baudžiami, kiti – ignoruojami. Tokie skirtumai leidžia manyti, kad teisėsauga ne tiek vadovaujasi taisyklėmis, kiek individualiomis nuostatomis ar resursų trūkumu.