Kad Šv. Rašte negali būti parašyta nei apie LGBT, nei apie homoseksualius santykius taip, kaip jie apibrėžiami dabartiniais laikais, turėtų būti savaime aišku: ir pats judėjimas, ir terminai yra gana nauji. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija pasirašyta tik 1948 m. Vis tik, kai kurios Senojo ir Naujojo Testamentų vietos yra dažnai naudojamos kalbant apie homoseksualius santykius, tad pabandyme išsiaiškinti kodėl taip nutiko ir ar tikrai tai turi pagrindo, jei tikslas nėra tiesiog laimėti ginčą ir užčiaupti pašnekovą.
 |
| Asociatyvi creativecommonsstockphotos nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė
vertėja
Kaip jau minėta, kalbant apie santykius tarp tos pačios lyties žmonių aktualiausios Pradžios (istorija apie Sodomą ir Gomorą), Kunigų (dvi eilutės, draudžiančios elgtis su vyrais kaip su moterimis) ir Pakartoto Įstatymo knygos (draudžiančios sakralinę prostituciją tiek vyrams, tiek moterims). Pasitaiko, kad visos diskusijos atsiremia į Pradžios knygoje aprašytą pasaulio sukūrimą, tačiau šita istorija verta atskiro dėmesio, nes yra naudojama ne tik prieš lytines mažumas, bet ir siekiant riboti moterų teises ir skleidžiant vadinamojo „lyčių papildomumo“ mitą.
 |
| Asociatyvi Priscilla Du Preez/Unsplash nuotr. |
Taigi, Sodoma ir Gomora. Pradžios knygoje skaitome apie du miestus, kuriuose gyvena labai sugedę žmonės. Viešpačiui tai labai nepatinka, todėl jis nusprendžia miestus sunaikinti. Tačiau Sodomoje gyvena Abraomo sūnėnas Lotas, todėl vyras maldauja pasigailėti. Galiausiai Abraomas su Dievu susitaria, kad miestas išliks, jei jame bus bent dešimt teisiųjų. Į miestą ateina du angelai ir Lotas juos svetingai priima. Šiems nusprendus nakvoti miesto aikštėje, ten susirenka vietiniai vyrai, ketindami svetimšalius nuskriausti. Lotui paslėpus atėjūnus savo namuose, reikalaujama šiuos atiduoti, kad minia galėtų išprievartauti, bet Lotas vietoje jų siūlo savo dar nekaltas dukteris. Minia dar labiau įtūžta ir jau ketina susidoroti su pačiu namų šeimininku, tačiau juos angelai apakina šviesa ir liepia Lotui bėgti iš miesto. Lotas bando prikalbinti artimuosius, tačiau niekas netiki Viešpaties planais sunaikinti miestą, todėl pabėga tik jis pats su žmona ir dviem dukterimis. Miestai sunaikinami, o Loto žmona, nepaklausiusi priesako nesidairyti atgal, pavirsta į druskos stulpą.
 |
| Asociatyvi Brandon Morgan/Unsplash nuotr. |
Kaip žinoma, ši istorija davė pradžią terminui „sodomija“, kurį benediktinų vienuolis Šv. Petras Damijonas (1007 – 1072/3 m.) sugalvojo aprašydamas tuometinių dvasininkų palaidą gyvenimą. Vėliau terminas keitėsi, reiškė visas kitas sueitis, kurios nebuvo skirtos prokreacijai, vėliau pradėtas vartoti tik analinei heteroseksualių ir homoseksualių porų sueičiai ir zoofilijai, dar vėliau – tam, ką dabar vadiname pedofilija. Vaikų teisės žmonių ypatingai nejaudino iki 20 a. pradžios, kai galiausiai buvo atkreiptas dėmesys į kartu su suaugusiais dirbančių vaikų poreikius. Teisė į vaikystę, kaip mes ją suvokiame dabar, atsirado tik nuo 1959 m.
Skaitant šią Senojo Testamento istoriją tampa aišku tik tiek, kad žmonės buvo labai nemalonūs, pikti ir tikrai nemėgo svetimšalių. Kitose Senojo Testamento vietose vėliau rašoma, kad gyventojai buvo pasipūtę, nelabdaringi, nevengė svetimauti. Kaip rašė Šv. Pauliaus amžininkas Filonas Aleksandrietis, Sodomos gyventojams galėjo būti būdingas godumas ir gašlumas. Pradžios knygoje rašoma, kad susirinkę į gaują miesto vyrai norėjo išprievartauti Loto svečius, bet Lotas vietoje jų pasiūlė savo dukteris. Greičiausia, dabartiniam skaitytojui šis tėvo elgesys su savo dukterimis turėtų būti labiau šokiruojantis nei miestelėnų noras nuskriausti svetimšalius, ką dabartiniais terminais vadintume ksenofobija.
 |
| Asociatyvi Jon Tyson/Unsplash nuotr. |
Vis tik, kai kurie žmonės vis dar laikosi nuomonės, kad homoseksualūs santykiai yra tarsi pertekliniai ir jais vyrai užsiima šalia santuokinių pareigų, taip svetimaudami. Tai neatitinka dabartinės sąvokos, nurodančios lytinę orientaciją, o ne rekreaciniu įprasto lytinių santykių repertuaro paįvairinimu. Taigi, kalbant šiuolaikiniais terminais, ši Biblijos istorija kalbant apie LGBT yra visiškai „ne į temą“.
Jei kas ir aišku apie Sodomos ir Gomoros gyventojų nuodėmes, tai miestelėnų labai neigiama nuostata svetimšalių atžvilgiu, prieš kuriuos ketinta imtis prievartos. Būtent toks elgesys nulėmė miestų pražūtį.
Dabartiniame kontekste, kai į mūsų šalį, ieškodami geresnio gyvenimo, plūsta svetimšaliai, tikrai turime apie ką pagalvoti, kai matome jų išnaudojimą.