Antradienį Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi atmetė skundą dėl prokuratūros sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje įtarimai kursčius neapykantą prieš translyčius asmenis buvo pareikšti Kaišiadorių rajono gyventojui.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
2025 m. sausio 23 d. „Facebook“ platformoje vyras, kuris vėliau buvo nustatytas teisėsaugininkų, po straipsniu apie translytę moterį parašė komentarą „Tau reikia kulkos y galva“.
Jarmo.net redaktorius Jonas Valaitis pateikė pranešimą prokuratūrai, kuri ikiteisminį tyrimą pradėjo, bet vėliau nutraukė, teigdama, kad „nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Šį sprendimą priėmė prokurorė Jolanta Petraitytė.
J. Valaičiui atsiuntus prašymą susipažinti su nutarimu, prokurorė J. Petraitytė atsakydama motyvavo, kad pareiškėjas nesuinteresuotas byla ir teisės su nutarimu susipažinti neturi. Pateikus skundą dėl tokio atsakymo, galiausiai nutarimas J. Valaitį pasiekė. Žurnalistas apskundė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Skundą aukštesnioji prokurorė Reda Berčiūnienė atmetė teigdama, kad pareiškėjas negali skųsti nutarimo, o pačiame ikiteisminiame tyrime trūkumų nenustatyta.
Jarmo.net redaktorius prokuratūros sprendimus apskundė Kauno apylinkės teismui. Teisėja Sigita Kazlauskienė skundą atmetė konstatuodama, kad „tyrimas buvo atliktas išsamiai ir objektyviai“. Šis teismo sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kurio teisėja Giedrė Telksnienė galutine ir neskundžiama nutartimi skundą atmetė. Taip byloje padėtas taškas.
Vienas iš teisėjų ir prokurorų lūpomis nuskambėjusių argumentų – negalima daryti išvados, kad įtariamasis „pateikdamas viešą komentarą, veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į translyčius asmenis bei kurstydamas diskriminuoti ir smurtauti prieš juos, dėl to pagrįstai ikiteisminis tyrimas nutrauktas“. Be to, prokuratūros teigimu, žala niekam nebuvo padaryta.
Tuo metu pats įtariamasis, apklaustas policijoje, ir pripažino veiką, ir gailėjosi, nurodydamas, kad parašė komentarą būdamas girtas.
Jarmo.net redaktorius J. Valaitis skunduose prokuratūrai ir teismams argumentavo, kad komentaru „Tau reikia kulkos į galvą“ nurodomas konkretaus pobūdžio susidorojimo būdas, t.y. nušauti žmogų (šiuo atveju translytę moterį). Kitaip tariant, komentaru neabejotinai reiškiama idėja, kad straipsnio heroją translytę moterį reikia nužudyti panaudojant šaunamąjį ginklą. Atsižvelgiant į straipsnio ir po juo parašyto komentaro kontekstą, darytina išvada, kad šis pasisakymas nukreiptas į asmenį būtent dėl jo lytinės tapatybės (translytiškumo).
Pasak J. Valaičio, įtariamojo komentaras buvo paskelbtas viešoje erdvėje, t.y. puslapyje „Facebook“ platformoje, kurį seka tūkstančiai vartotojų. Akivaizdu, kad įtariamojo komentaras buvo parašytas viešoje internetinėje erdvėje, todėl jo turinys pasiekė neapibrėžtą asmenų ratą. Tai sustiprina grėsmę, kad toks įtariamojo pasisakymas, kuriame pritariama, kad sraipsnio heroja turi būti nušauta, neabejotinai gali paskatinti neapykantą tiek prieš pačią straipsnio heroją, tiek prieš translyčius asmenis.
Skunduose taip pat teigta, kad įtariamasis komentarą paskelbė erdvėje, kur aiškiai žinoma, kad komentarą gali matyti daug žmonių, ir tai rodo, kad jis sąmoningai pasirinko viešą vietą, kad išreikštų savo neigiamo pobūdžio mintį apie translyčius asmenis. Tai rodo įtariamojo tiesioginę tyčią sukurstyti kitus asmenis elgtis jo pageidaujamu būdu, t.y. nušauti straipsnio heroją, kuri yra translytė.
J. Valaitis pabrėžė, kad įtariamasis dėl jam suteikto statuso gali duoti sau naudingus parodymus taip, kad išvengtų atsakomybės, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro pareiga yra tokius parodymus tinkamai įvertinti. Įtariamojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui, užfiksuotiems duomenims negali būti suteikta išskirtinė reikšmė. Įtariamojo ar kaltinamojo parodymų specifinė prigimtis (nevaržomas priesaikos ir atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, neduoti parodymų arba juos keisti priklausomai nuo bylos aplinkybių) savo ruožtu įpareigoja prokurorą tokius parodymus vertinti ypatingai atsargiai, o neretai ir kritiškai. Viename skundų pabrėžta, kad šiuo atveju įtariamojo parodymais yra neabejojama, jie nėra vertinami kritiškai.
Tačiau šie argumentai buvo atmesti.