Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos doktorantė, Tolerantiško jaunimo asociacijos narė Rasa Katinaitė sako, kad net ir tie LGBTQ+ bendruomenės nariai, kurie nepatyrė tiesioginės diskriminacijos, Lietuvoje jaučiasi nesaugiai, nes girdi kitų žmonių istorijas, liudijančias grėsmę.
 |
| Rasa Katinaitė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Žmonės, klausydamiesi apie tai, kas nutiko kitiems LGBTQ+ asmenims, girdėdami, kaip neveikia teisinė sistema, kiek daug reikia pastangų įdėti, kad pasiektum teisingumą, jie nesijaučia saugūs ir galvoja apie tai, kas būtų jiems patiems, jeigu visiems kitiems, kurie susidūrė prieš tai, buvo sunku. Vien kitų žmonių patirčių skaitymas, neigiami komentarai internete jau yra pakankama priežastis susidaryti nesaugumo jausmui, kuris po to eina eina koja kojon toliau su psichologinėmis problemomis“, – teigė R. Katinaitė, gegužės 19-ąją Seime vykusioje diskusijoje apie LGBTQ+ teises pristatydama su prof. Kristina Žardeckaite-Matulaitiene atlikto tyrimo preliminarius rezultatus, rodančius LGBTQ+ asmenų saugumo situaciją.
Psichologė pažymi, kad 50 proc. LGBTQ+ žmonių nėra patyrę tiesioginės diskriminacijos, o kalbant apie fizinį ar seksualinį smurtą, beveik 90 proc. LGBTQ+ asmenų mūsų šalyje nėra jo patyrę. „Pažiūrėjus iš išskirtinės perspektyvos, galima sakyti, kad situacija nėra tokia tragiška. Bet net jeigu mes kalbame tuos žmones, kurie nėra patyrę tiesioginės diskriminacijos, patyčių ar įžeidinėjimų, tiesiogiai į juos nukreiptų dėl LGBTQ+ tapatybės, darbas su jais atskleidžia, kad net tie, kurie niekada nėra susidūrę su jokia homofobija, LGBfobija, jie nesijaučia saugūs būdami LGBTQ+ asmenimis Lietuvos visuomenėje“, – tikino R. Katinaitė, pažymėdama, kad ji vedė savitarpio pagalbos grupes tiek Tolerantiško jaunimo asociacijoje, tiek Vytauto Didžiojo universitete.
R. Katinaitės ir K. Žardeckaitės-Matulaitienės tyrime nagrinėjama, kaip LGBTQ+ asmenys suvokia socialinį teisingumą, kaip tai jie patiria, kaip jie išgyvena saugumo ar nesaugumo jausmą. Atlikti 9 interviu su LGBTQ+ asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje.
„Mes žmones visuomenėje matome kaip mūsų saugumo garantą, t.y. jeigu kažkas nutiks, tai kiti žmonės mus apgins. LGBTQ+ asmenims ir visiems kitiems diskriminaciją patiriantiems asmenimis tai nėra savaime suprantama, nes <...> stigmatizaciją patiriantiems asmenims (visuomenė – jarmo.net) yra ir pavojaus garantas, nes tai yra tie žmonės, kurie gali pakenkti“, – tikino psichologė.
Dėl šios priežasties LGBTQ+ asmenys patiria nuolatinę padidinto budrumo būseną, pasireiškiančią ir per fizines išraiškas, kalbėjo R. Katinaitė.
„Jie bando pritaikyti savo elgesį, kad nepasirodytų, jog jie yra LGBTQ+ asmenys, kad neišsiskirtų, jie bando pritaikyti savo išvaizdą, kad neatrodytų išskirtinai. Tai užima labai didelę dalį kognityvinių resursų, labai didelę dalį dėmesio ir dėl to nebelieka laiko kitoms užduotims, tai reiškia, kad jų kognityviniai resursai suprastėja, nes tiesiog didžioji dalis dėmesio yra skiriama užtikrinti saugumui. Dėl to negalima efektyviai samprotauti, protauti, spręsti kitų problemų“, – komentavo ji.
Psichologė sakė, kad ramybės, atsipalaidavimo būsenas LGBTQ+ asmenys patiria tam tikrose erdvėse. Tyrimo metu paaiškėjo, kad egzistuoja ženkli atskirtis tarp sostinės ir regionų, o pačiame Vilniuje labiausiai išskiriamas miesto centras – būtent jame LGBTQ+ asmenys jaučiasi saugiau nei kitose vietose. „O namai iš tikrųjų tapo vienintele išties saugia erdve“, – tai, ką pasakojo tyrimo dalyviai, reziumavo R. Katinaitė.
LGBTQ+ asmenys taip pat kalba apie tai, kad jie jaučiasi saugūs ir tuomet, kai pamato, jog kiti LGBTQ+ žmonės yra priimami. „Net jei jie patys nėra atsiskleidę, jie mato, kad tai yra palanki erdvė atsiskleisti, jeigu reikės“, – dėstė psichologė.