Prezidentas G. Nausėda, kalbėdamas apie LGBTQ+ bendruomenei jautrų klausimą - Partnerystės įstatymo projektą, nejaučia noro išklausyti visas puses, LRT televizijai sako politologė Rima Urbonaitė
 |
| R. Urbonaitė | Stop kadras |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Panašu, kad G. Nausėda taip pat nemato reikalo susitikti su tos pačios lyties šeimomis, kurioms Partnerystės įstatymo projektas būtų aktualus, tačiau šalies vadovas randa laiko apie tai kalbėti su katalikų bažnyčios hierarchais.
Pareiškęs, kad partnerystės įstatymo nebūtų pasirašęs, nes esą partnerystė ir šeima negali būti tokie patys dalykai, G. Nausėda žengė dar toliau. Prezidentas šią savaitę kalbėdamas apie Partnerystės įstatymo projektą, kuris turėtų vėl būti svarstomas rudens sesijoje Seime, akcentavo: „Velnias slypi detalėse". Mėgindamas įžvelgti šėtoną šiame įstatyme, G. Nausėda kvestionavo Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimą, jog šeima grindžiama ne lytimis, o kitais pagrindais, pavyzdžiui, emociniu prieraišumu, tarpusavio pagarbos, ištikimybės ir t.t.
R. Urbonaitė kalbėjo, kad ilgametė istorija rodo, kad bažnyčia siekia atstovauti savo interesus veikdama politikus. Anot jos, katalikų bažnyčia niekada neatsitraukė nuo pozicijos, jog reikia daryti įtaką Seimo nariams, prezidentui, premjerui ir panašiai.
Tačiau, pabrėžė politologė, esminis klausimus iškyla pažvelgtus, kaip į tai reaguoja patys politikai.
„Prezidentas, kalbėdamas apie Partnerystės įstatymą, minėjo velnią detalėse. Tai dabar pažvelkime į kitas velniškas detales. Iš prezidento pusės tos velniškos detalės išlenda šiek tiek", - atkreipė dėmesį R. Urbonaitė.
Ji teigė, kad vienai pusei atvykus prie prezidentūros, šalies vadovas nesusitinka su ja bei siunčia savo patarėjus. Tačiau kai į duris pasibeldžia veikėjai, vertybiškai priimtinesni prezidentui, šis esą priima juos asmeniškai.
R. Urbonaitė prisiminė ir kunigo Algirdo Toliato kvietimą prieštarauti Partnerystės įstatymui, dėl ko dvasininkas sulaukė daug kritikos viešojoje erdvėje, o G. Nausėda pareiškė, jog stoja į A. Toliato pusę, nes šis buvo užpultas. O štai kai puolimo sulaukia kita pusė, prezidentas patogiai tyli.
„Kitaip tariant, prezidentui neišsižadant savo pozicijų derėtų rodyti bent norą pačiam išgirsti ir išklausyti visas puses", - kalbėjo politologė.