„Trans autonomija” narys Andre: ne psichiatrai turi vertinti, ar žmogus yra translytis

Praėjusių metų gruodį įsteigtos translyčių teisių organizacijos „Trans autonomija” narys Andre teigia besitikintis, kad dar šioje Seimo kadencijoje bus pateiktas Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas. Tiesa, žvelgiant į pasipriešinimą tos pačios lyties asmenų partnerystei, vilčių mažai. Vis tik nuo vasario 1–-osios įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią translyčiai asmenys vardus galės pasikeisti ne teismo keliu. Translyčių bendruomenė siekia pokyčių ir visuomenėje.

Andre | Domo Rimeikos/manoteises.lt nuotrauka


Jonas Valaitis, jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Apie organizacijos „Trans autonomija” įsteigimą socialiniame tinkle „Facebook” paskelbta sausį. Andre teigė, kad „Trans autonomiją” neseniai pasiekė 15 prašymų prisijungti prie organizacijos.

„Žmonės negauna atlygio už dalyvavimą organizacijos veikloje. Visi turi savo reikalų, darbus, mokosi. Tad labai džiaugiamės, kad yra noro rasti laiko ir prisijungti prie mūsų. Narystė suteikia ir įsipareigojimų – dalyvauti susirinkimuose, sumokėti narystės mokestį”, – sakė pašnekovas.

Jis teigė, kad „Trans autonomijos” narių pirmasis susitikimas įvyko praėjusį sekmadienį. „Taip pat esame pažįstami ir su daugeliu žmogaus teisių organizacijų. Manau, kad ateityje bendradarbiausime”, – teigė jis.

Asociatyvi Cecilie Johnsen/Unsplash nuotr.


–Kokias iniciatyvas artimiausiu metu numato jūsų organizacija? – jarmo.net pasiteiravo Andre.

–Planuojame suburti translyčių žmonių ir juos palaikančių asmenų paramos grupę, kurioje jie galėtų jaustis saugūs, kalbėtis aktualiais klausimais, dalintis patirtimi.

Be to, Lietuvos visuomenei trūksta informacijos apie translytiškumą, literatūros lietuvių kalba – mažai. Reikės šią padėtį keisti.

Taip pat svarbu padėti ir translyčiams žmonėms – surinkti į vieną vietą svarbią informaciją apie dalykus, kuriuos pravartu žinoti kalbant apie kompetetingus specialistus, draugiškas vietas, kokios darbovietės užtikrina apsaugą nuo diskriminacijos. Kitaip tariant, kursime duomenų bazę, kurioje dalysimės aktualia informacija.

Andre | Asmeninio archyvo nuotr.


Bendrausime, žinoma, ir su valstybinėmis institucijomis, su kuriomis aptarsime, kokius iššūkius patiria translyčiai asmenys. Praverstų ir žurnalistams mokymai apie tai, kaip pagarbiai rašyti translytiškumo temomis.

–Nuo vasario 1–osios įsigaliojo Teisingumo ministės Evelinos Dobravolskos pasirašytas įsakymas, pagal kurį translyčiai žmonės asmenvardžius galės pasikeisti be keliavimo į teismus. Tačiau pasigirdo ir kritika, kad Seime iki šiol nėra priimtas Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas, kuris, žinoma, turi didesnę galią nei ministrės įsakymas. Kaip vertinate šią situaciją?

-Reikėtų pažvelgti iš kelių perspektyvų.

Viena vertus, džiaugiamės, kad buvo pasirašytas ministrės įsakymas, nes jis vis tiek palengvins padėtį nemažai žmonių, kurie buvo priversti savo vardą, lyties žymenį ir asmens kodą pasikeisti tik teismuose. Ne visi žmonės turi pakankamai lėšų, kad galėtų pasinaudoti advokatų paslaugomis. Advokatų paslaugos kainuoja nemažai. Kreipimasis į teismą – pakankamai sudėtingas kelias. Ne visi žmonės žino, kaip pateikti prašymus. Taigi, nuo šiol procedūra pakeisti bent vardą bus paprastesnė. Įsakymas tai palengvins.

Kalbant apie Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, žinoma, labai gaila, kad Lietuva vis dar tiek laiko jo nepriima. Europos žmogaus teisių teisme 2007 metais Lietuva pralaimėjo bylą L. prieš Lietuvą. Mūsų šalis pripažinta pažeidusi žmogaus teises neužtikrinusi galimybės pasikeisti lyties. Lietuva įpareigota priimti Lyties tapatumo pripažinimo įstatymą. Vykdoma sustiprinta šio įsipareigojimo priežiūra, nes šis įsipareigojimas iki šiol nėra įvykdytas. Tačiau Seimo nariams iš savo kišenės baudų mokėti nereikia – tai daroma iš mokesčių mokėtojų pinigų.



–Taigi, jūs netikite, kad šioje Seimo kadencijoje bus priimtas Lyties tapatybės pripažinimo įstatymas?

–Žinoma, norėtume, kad būtų priimtas, bet tikiuosi, jog bus bent pateiktas. Kita vertus, matome, kaip nesiseka su Partnerystės įstatymo projektu, taigi, atrodo, kad daug vilties nėra.

Svarbus ir mūsų, kaip LGBTQ+ bendruomenės, elgesys. Neturime tylėti. Svarbu kalbėti visuomenei, kad toks įstatymas reikalingas, įstatymas nesukels pasaulio pabaigos, o tik žmonės galės pasikeisti dokumentus.

Kitas aspektas – svarbu, jog įstatymas neblogintų translyčių asmenų teisinės padėties. Šiuo metu teismų praktika kintanti, progresyvėjanti, pavyzdžiui, nuo 2017 metų nebereikia atlikti medicininių operacijų, tam, kad būtų galima pasikeisti dokumentus. Žinau, kad ir vienas nepilnametis asmuo teismo keliu pasikeitė dokumentus pritariant tėvams.

Taigi, mums įstatyme kompromisų, kurie apsunkintų padėtį, tikrai nesinori. Gal įstatymų leidėjai gali numatyti, kad žmogus turi atlikti operaciją arba būti tik pilnametis. Tikimės, kad tokių sąlygų nebus.

Beje, šiuo metu galioja reikalavimas, kad norint pasikeisti asmenvardžius negali būti susituokęs. Taigi, sutuoktiniai turi išsiskirti. Vis dar reikalaujama ir psichiatrinės diagnozės, prieš kurį mes pasisakome, nes tai perteklinis reikalavimas. Psichiatrai neturėtų spręsti, ar žmogus gali turėti jo tapatybę atitinkančius dokumentus.

Asociatyvi Ehimetalor Akhere Unuabona/Unsplash.com nuotr.


Įstatymas turi būti grindžiamas žmogaus apsisprendimo principu nenustatant jį ribojančių sąlygų: šeimyninės padėties, amžiaus ir t.t.

–Ar Lietuvoje legaliai įmanoma biologiškai pasikeisti lytį, o galbūt tenka keliauti į užsienio valstybes?

–Tai gana senas stereotipas, kad lyties keitimas – tai tik operacijų pasidarymas, o tada jau esi pasikeitęs lytį. Procedūros gali būti ir hormonų, ir skirtingos operacijos. Hormonų terapija Lietuvoje sunkiai, bet prieinama. Vos keli privatūs specialistai dirba šioje srityje. Kainos – milžiniškos. Žmonės išleidžia didelę dalį savo atlyginimo. Tai ne visiems finansiškai pakeliama našta.

Sveikatos apsaugos ministerija vis dar derina tvarkos aprašą, pagal kurį žmonėms, gavusiems diagnozę, turėtų būti prieinamos šios procedūros ir viešosiose gydymo įstaigose.

Stebėsime, kokia bus priimta tvarka. Tikimės, kad tai paslaugų prieinamumo neapsunkins.

Kalbant apie kūno operacijas, kurios susijusios su lytinių organų aspektais, žmonės turi vykti į kitas šalis.

–„Trans autonomija” taip pat skelbia, kad vienas jos tikslų – translyčių asmenų tapatybių depatologizacija. Esate paskelbę, kad jūsų tapatybės nėra patologija. Kaip manote, kaip taip nutiko, jog Lietuvos medikai vis dar mano, kad translytiškumas, transseksualumas yra patologija? Man žinoma, kad Pasaulio sveikatos organizacija jau išbraukė tai iš sutrikimų, ligų sąrašo...

–Pagal naują Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinę ligų kvalifikaciją (Lietuvoje ja kol kas nesivadovaujama) „transseksualumas“ yra išbrauktas iš psichikos ir elgsenos sutrikimų kategorijos, t. y. depatologizuotas, ir vietoj to įtrauktas į „būsenų, susijusių su seksualine sveikata“ sąrašą.. Diagnozė padeda tuo, kad ją turint galima lengviau kompensuoti medicinines išlaidas. Tačiau diagnozės gavimas neturėtų būti privaloma sąlyga trans žmogaus teisėms užtikrinti.

Anksčiau „transseksualumas“ laikytas psichiniu sutrikimu, kol kas Lietuvoje tokia situacija išlieka. Taip ribojamos žmogaus teisės. Iki 2019 ar 2020 m. šią diagnozę turintiems žmonėms nebuvo leidžiama būti advokatais, teisėjais, notarais ir pan. Vis dar neleidžiama būti globėjais ar įsivaikinti.

Kai kurios valstybės tokią praktiką jau keičia. Pavyzdžiui,Amerikos psichiatrų asociacija diagnozės pavadinimą pakeitė į terminą „lyties disforija”, o tai yra mažiau patologizuojanti sąvoka.

Visgi ne psichiatras turėtų vertinti, ar žmogus yra translytis ar ne, ar leisti jam pasikeisti vardą ar ne, o pats žmogus, kuris geriausiai suvokia savo tapatybę, – įsitikinęs Andre.

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni