Viešai prakalbusi apie tai, kad yra LGBTQ+ bendruomenei priklausančios merginos mama, vaikų gydytoja odontologė, medicinos mokslų daktarė Rasa Račienė toliau drąsiai liečia neheteroseksualių asmenų teisių temą. Motyvacinėje konferencijoje moterims „Moters vizija 2022“ ji kalbėjo, jog daugybė šalių ir organizacijų, anksčiau prisidėjusių prie LGBTQ+ stigmatizavimo, dabar atsiprašo. Pranešėja klausė, kodėl Lietuva nejuda žmogaus teisių srityje.
 |
| Rasa Račienė | LGL/A. Didžgalvio nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
R. Račienė, pasakodama apie tai, kodėl apsisprendė kalbėti LGBTQ+ tema, teigė, jog tai įvyko po dukros atsiskleidimo bei nuolat matomų homofobiškų komentarų, kuriais homoseksualiems asmenims linkima mirties. Dėl to ji parašė viešą laišką visuomenei, sulaukusio didelio dėmesio. Vėliau R. Račienė nusprendė kreiptis į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir paragino jį vienyti, o ne skaldyti tautą. Taip ji išgarsėjo ir visoje Lietuvoje.
„Turbūt niekada gyvenime taip gerai nesijaučiau, nepaisant to, kad teko būti iškritikuotai, prisiskaityti apie save begales komentarų, kurių garsiai įvardinti net neapsiverčia liežuvis. Tačiau ir tiek palaikymo turbūt niekada gyvenime nesu sulaukusi nė vienoje savo veikloje, o gyvenime tikrai esu dariusi daug. Šita veikla man atnešė nepaprastai daug naujų žmonių ir naujų patirčių. Ir mano gyvenimas pasikeitė tikrai į labai kokybišką pusę. Tai man leidžia tikėti, kad esu teisingame kelyje“, – portalas 15 min.lt cituoja LGBTQ+ vaiko mamą.
R. Račienė skaičiavo, kad 6 proc. europiečių save identifikuoja kaip LGBTQ+ žmones. „2019 m. Europos Sąjungoje atliktas didžiulis tyrimas apklausiant žmones, kurie priskiria save LGBT, atskleidė, kad Lietuvoje niekada apie save nekalba, niekada nėra atsiskleidę arba tai padaro išimtinai retai, 86 proc. žmonių, priklausančių šiai bendruomenei. Tai, ką jūs matote viešumoje, yra 4 proc. Ir nemanau, kad per pastaruosius metus šie skaičiai labai pasikeitė“, – teigė R. Račienė.
R. Račienė teigė, kad maždaug pusė LGBTQ+ žmonių bent kartą yra susidūrę su smurtu ir nuolat pasireiškiančia diskriminacija, todėl net bijo viešoje vietoje savo mylimuosius paimti už rankos.
„Po šiais skaičiais slepiasi paslėpti gyvenimai, kai nedrįstama būti savimi, nes nepriima šeimos“, – apgailestavo R. Račienė.
Pasak pranešėjos, LGBTQ+ asmenys apie savo tapatybę nedrįsta pasisakyti bendradarbiams, todėl negali pasidalinti savo džiugiomis gyvenimo akimirkomis. Padėtis nėra gera ir internete, kai naujienų portalų komentarų skiltyse liejama tulžis ant neheteroseksualių žmonių.
LGBTQ+ vaiko mama akcentavo, kad praėjo net 49 metai po to, kai Amerikos psichiatrų asociacija išbraukė homoseksualumą iš psichikos sveikatos sutrikimų sąrašo. Be to, dar praėjusio amžiaus 10 dešimtmetyje Pasaulio sveikatos organizacija oficialiai pripažino, kad homoseksualumas nėra sutrikimas.
Nors Lietuvoje yra buvę laikų, kai homoseksualūs santykiai tarp vyrų buvo baudžiami ir kalėjimu, tačiau po Nepriklausomybės paskelbimo mūsų šalyje homoseksualumas dekriminalizuotas.
„Šioje vietoje man norisi stabtelėti ir paklausti, kodėl šia kryptimi nejudame toliau. Kodėl mes neišlaisviname šių žmonių?“ – klausė R. Račienė ir pabrėžė, jog daug šalių ir organizacijų šiais laikais atsiprašo dėl taikytų represijų prieš LGBTQ+ asmenis arba prisidėjimo prie šios bendruomenės stigmatizavimo.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net