Prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreiptomis teisėkūros iniciatyvomis garsėjanti Seimo narė Agnė Širinskienė aiškina – Lietuva neturi ratifikuoti Stambulo konvencijos, nes joje numatyta „gender“ arba vadinamosios socialinės lyties sąvoka. Tiesa, A. Širinskienė čia pat pabrėžia, kad „išties Stambulo konvencija į Lietuvos teisės sistemą neįves jokios naujos normos“.
 |
| Agnė Širinskienė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Sako, kad reikia prezidento teikimo
Trečiadienį Europos parlamentas pritarė tam, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, siekdami užbaigti konvencijos ratifikavimo ES procesą, skelbia europa.eu
6 ES šalys dar nėra ratifikavusios Stambulo konvencijos, tarp jų ir Lietuva. Buvo kalbama, kad šios kadencijos Seimas turėtų grįžti prie konvencijos klausimo, tačiau kol kas politinės iniciatyvos niekas nerodo nepaisant to, kad valdantieji yra pareiškę norintys tai išspręsti.
„Stambulo konvencijos ratifikavimas nėra vertybė savaime, vertybė savaime yra efektyvi prevencija smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris“, – paklaustas, ar Stambulo konvencijos ratifikavimas bus įtrauktas į šios kadencijos Seimo darbotvarkę, LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ trečiadienį pareiškė Laisvės frakcijos seniūno pavaduotas Tomas Vytautas Raskevičius.
 |
| T. V. Raskevičius | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr. |
Anot jo, dažnai įsivaizduojama, kad priėmus Stambulo konvenciją „magiškai“ bus išspręsta smurto artimoje aplinkoje epidemija. „Toli gražu taip nebus“, – konstatavo politikas.
Pasak jo, šios kadencijos Seimas jau žengė „kelis reikšmingus žingsnius smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje“: buvo priimta nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje redakcija, registruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios papildomai apsaugotų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusias aukas.
„O kalbant apie pačią Stambulo konvenciją, tai jos pridetinė vertė yra ta, jog ji reguoja ne tik į pasekmes smurto artimoje aplinkoje, t.y. kaip mes reguojame, kai jau nutinka tokie atvejai, bet ir kalba apie tokio reiškinio prevenciją: kaip konstruojame švietimo sistemą, socialinę politiką, kad tokių atvejų būtų kaip įmanoma mažiau“, – sakė T. V. Raskevičius ir priminė, kad Stambulo konvencijos ratifikavimui reikalingas prezidento, kuris Seimui teikia ratifikuoti tarptautinius dokumentus, teikimas parlamentui.
Anot jo, jeigu G. Nausėda pateiktų ratifikuoti Stambulo konvenciją, Laisvės frakcija tokį teikimą palaikytų.
Širinskienė: pakanka ir dabartinių įstatymų
Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė LRT radijui trečiadienį sakė, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas yra nereikalingas.
„Tikrai Lietuvai neturėtų būti gėda. Lietuva turi įgyvendinusi praktiškai visas Stambulo konvencijos nuostatas, išskyrus ganėtinai keistą „gender“ arba lyties sąvoką, savo nacionalinėje teisėje“, – kalbėjo ji.
Politikė teigė, kad įstatymai moteris apsaugo. „Dabar turime iš esmės viską ir, kaip kolega sakė, įsivaizduoti, kad kažkas stebuklingai įvyks ratifikavus Stambulo konvenciją būtų ganėtinai neteisinga ir naivu“, – aiškino A. Širinskienė.
„Tai yra teisėkūrinė konvencija. Ji įpareigoja valstybes, kurios yra šios konvencijos narės, priimti nacionalinės teisės aktus tam tikro pobūdžio, kurie <...> švietimo, socialinėje sistemoje turi tam tikrą prevencinį pobūdį. Tikrai Lietuvoje švietimo sistema stengiasi apsaugoti moteris nuo smurto ir skiria tam pakankamai, manyčiau, dėmesio“, – įsitikinusi ji.
Bijo „gender“ sąvokos
Anot politikės, ratifikavus Stambulo konvenciją tai nieko nepakeistų, išskyrus tai, kad esą į teisės aktus būtų įvesta vadinamoji „gender“ sąvoka.
Ji komentavo: „Gender“ arba ta socialinės lyties arba lyties socialiniu aspektu, kaip beverstume, sąvoka kalba apie socialiai susiformavusius vaidmenis ir išties kaip lytį, kelia tam tikrų klausimų. <...> Man atrodo, kad mes be tos sąvokos nacionalinėje teisėje pakankamai neblogai išgyvenome“.
Apgailestavo dėl Širinskienės pozicijos
Vilniaus moterų namų prezidentė Lilija Henrika Vasiliauskė LRT radijui trečiadienį kalbėjo jokiu būdu nesutinkanti su A. Širinskienės pozicija.
„Aš stebiuosi kai kurių Seimo narių ideologizuotu nemokšiškumu. Nežinau, kada paskutinį kartą gerbiama parlamentarė skaitė tą dokumentą. Galų gale, siūlyčiau paskaityti, atleiskit, ir mano kuklaus asmens publikacijas ir straipsnius, kuriuose yra išvardyta iki 5 dalykų, kurių trūksta mūsų sistemoje“, – kalbėjo L. Henrika Vasiliauskė.
Ji reagavo ir į T. V. Raskevičiaus pasakymą, kad Stambulo konvenciją Seimui ratifikuoti turi pateikti prezidentas.
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pateikusi Seimui 2018 metais raifikuoti, taip kad politinė valia dabar tik Seimo pusėje“, – pabrėžė L. Henrika Vasiliauskė.
Anot jos, Stambulo konvencija svarbi tuo, kad aiškiai susieja smurtą prieš moteris su lyčių nelygybe.
„Mes turime žiūrėti į tai, kad moterų istorija ir progresas <...> nesutampa su patriarchalinės visuomenės matymais, įsitikinimais ir pastebėjimais. Man labai gaila, kad moterys, kaip gerbiama Širinskienė, atstovauja pačią tamsiausią, nykiausią patriarchalinę poziciją“, – tikino L. Henrika Vasiliauskė ir pridūrė, kad stambulo konvencija suteikia „teisingą pasaulėžiūrinį pagrindą“, tad išspręstų daug problemų.
Jai oponavo A. Širinskienė, kuri pareiškė: „Išties Stambulo konvencija į Lietuvos teisės sistemą neįves jokios naujos normos. Tarkime, ji draudžia moterų apipjaustymą. Ką, Lietuvoje galimas moterų apipjaustymas? Jis tikrai nėra galimas ir jeigu būtų atliktas, įsijungtų baudžiamosios teisės sistema dėl žmogaus vienokio ar kitokio laipsnio sužalojimo. Ar Lietuvoje yra leidžiamos priverstinės santuokos? Greičiausiai nėra leidžiamos“.
Nuvylė ir Raskevičiaus žodžiai
Trečiadienio popietę Vilniaus moterų namų feisbuko puslapyje buvo išplatintas įrašas apie Stambulo konvencijos ratifikavimą. Įraše piktinamasi ne tik A. Širinskienės, bet ir T. Vytauto Raskevičiaus pozicija.
„Kalbant apie tai, kad Lietuvoje „viskas jau yra padaryta nacionaliniais įstatymais“, nuvylė gerb. Tomo Vytauto Raskevičiaus pozicija. Būtent LRS ŽTK (Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas, – jarmo.net) „pražiūrėjo“, kaip iš ASAAĮ (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, – jarmo.net) snaujosios redakcijos teksto išnyko sąvoka „žmogaus teisių pažeidimas“ ir nekovojo dėl to, kad būtų įtvirtinta sąvoka „su lytimi susijęs smurtas“ ir/ar „vyrų smurtas prieš moteris“, nors 10 metų Lietuvos statistika jau seniai tą pagrindžia. ŽTK taip pat neįžvelgė pavojaus jau sukurtai ir funkcionuojančiai specializuotos kompleksinės pagalbos sistemai ir NVO bandymai atkreipti dėmesį į absurdišką 16 ASAAĮ straipsnį nebuvo išgirsti. Norime priminti, jog politinę valią reikia formuoti, bet nelaukti, kad ji pradės kristi kaip mana dykumoje iš dangaus klaidžiojančiai žydų tautai. Nustokime klaidžioti. Aiškiai formuluokime tikslus ir jų siekime, – būtent brandžių demokratijų pavyzdžiu.