Parlamentarų grupė pateikė pataisas dėl partnerystės – jas įvertino LGBTQ+ bendruomenė

Grupė parlamentarų antradienį rergistravo pataisas, siekdami sureguliuoti tos pačios lyties porų partnerystę.

Asociatyvi Anželos Aleksandrovič nuotr.

Jonas Valaitis, jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Seime antradienį įregistruoti du įstatymų pakeitimų projektrai. Civilinio kodekso pataisose siūlomas partnerystės turinys: teisės ir pareigos.

Šias Civilinio kodekso pataisas registravo parlamentarai Laurynas Šedvydis, Julius Sabatauskas, Simonas Gentvilas, Arūnas Valinskas, Matas Maldeikis, Seimo narys Algirdas Sysas, Modesta Petrauskaitė, Birutė Vėsaitė, Seimo narys Simonas Kairys, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ruslanas Baranovas.

Civilio kodekso pateiktose Civilinės būklės aktų registravim,o įstatymo pataisose numatoma partnerystės registravimo tvarka. Pastarojpo projekto pataisas teikė Seimo nariai Laurynas Šedvydis, Julius Sabatauskas, Simonas Gentvilas, Arūnas Valinskas, Matas Maldeikis, Algirdas Sysas, Modesta Petrauskaitė, Birutė Vėsaitė, Simonas Kairys, Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Juškaitė: „Logiška, kad siūlomos Civilinio kodekso pataisos“

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pataisų pateikimą sveikina.

Jūratė Juškaitė | Laimos Penek/LRV nuotr.

  

„Gerai, kad šis klausimas pagaliau atėjo į politinę darbotvarkę“, – jarmo.net komentavo ji.

Anot jos, socialdemokratai ištęsėjo pažadą po mokesčių reformos priėmimo imtis parnerystę reglamentuojančių įstatymų.

„Džiaugiuosi, kad tai yra vykdoma. Manau, logiška, kad siūlomos Civilinio kodekso pataisos, nes Civiliniame kodekse partnerystės institutas yra numatytas, numatytos kai kurios teisės ir pareigos, nors ir nedaug, bet logiška , kad būtų keičiamas Civilinis kodeksas, o ne kuriamas atskiras įstatymas“, – kalbėjo LGBTQ+ aktyvistė.

Kokia būtų partnerystė?

Civilinio kodekso pataisose partnerytė būtų pripažįstama kaip dviejų asmenų susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Pagal siūlomą projektą, partnerystę galėtų sudaryti sulaukę pilnametystės pateikę prašymą notarui.

„Partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito partnerio poreikių tenkinimo“, – teigiama įstatymo projekte.

Partneriai galėtų įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.

Abu partneriai partnerystės sutartyje turėtų teisę sutarti pasilikti iki partnerystės registravimo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.

Partnerystės sutartis turėtų būti įregistruota Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje.

Projekte būtų reguliuojami ir turtiniai santykiai. „Nurodytas turtas įgyja partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo partnerystės sutarties patvirtinimo momento, tačiau partneriai šį faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tuo atveju, jei partnerystės faktas įregistruotas Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje ir jeigu nekilnojamasis daiktas įregistruotas atitinkamoje registro informacinėje sistemoje kaip partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamas turtas“, – siūloma pataisose.

Turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe. Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys būtų lygios, kol nėra įrodyta kitaip.

Asociatyvi Anželos Aleksandrovič nuotr.

Pataisose nurodyta, kad partnerytstė pasibaigtų, jeigu partneriai tarpusavyje sudarytų santuoką, nutrauktų partnerystę bendru sutikimu, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti partnerystę, vienam iš parnerių mirus.

Pojekte siūloma, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Kas sakoma Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisose?

Civilinės būklės aktų registravino įstatymo pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad siekiant suteikti Vyriausybei ir kuitoms institutcijoms institucijoms pakankamai laiko pasirengti tinkamam šių projektų įgyvendinimui, projektų įsigaliojimą siūloma nukelti į 2027 m. sausio 1 d.

„Įstatymų projektų įgyvendinimui bus reikalingi esminiai Vedybų sutarčių registro teisiniai bei technologiniai pakeitimai.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad Vyriausybė iki 2028 m. sausio 1 d. turėtų pateikti Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus Civilinio kodekso pakeitimus, projektus.

„Įstatymų projektų priėmimas pašalintų bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kuris tampa vis labiau paplitusiu visuomeniniu reiškiniu, teisinio reguliavimo spragą, taip pat leistų įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančią valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo taip pat būtų ginamos bendrai gyvenančių ir santuokos nesudariusių asmenų teisės ir teisėti interesai, ir kartu įgyvendinti Nutarimą“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Pataisas registravę politikai teigia, kad įstatymų projektų priėmimas ir galimybių sudaryti partnerystę notarine tvarka įtvirtinimas galėtų leisti kasmet sutaupyti apie 60 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Raskevičius: „Geriausias kada nors registruotas įstatymo projektas“

Laisvės partijos pirmininkas, eksparlamentaras teigė, kad, jo vertinimu, Civilinio kodekso pataisos „yra geriausias kada nors registruotas įstatymo projektas“, nes partnerystė pripažįstama šeiminiais santykiais.

Tomas Vytautas Raskevičius | Žmogaus teisių organizacijos koalicijos/Jono Petronio nuotr.

„Taip pat, mano vertinimu, registruotas projektas pilnai įgyvendina Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris aiškiai nurodo, kad partnerystės institutas turi reguliuoti ne tik turtinius, bet ir moralinius partnerystės aspektus, užtikrinant partnerių orumą, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Džiaugiuosi, kad siūlomas įstatymo projektas siūlo ne daugiau kompromisų, o partnerystės santykių teisinį reguliavimą tokį, koks jis ir privalo būti. Praeityje nuolaidžiavimas oponentams, siekiant atremti jų nepagrįstus išvedžiojimus, esą partnerių gyvenimas nėra šeima, nedavė laukiamų rezultatų“ – „Facebook“ pasakyroje rašo T. V. Raskevičius.

KOMENTARAS

Artūras Rudomanskis, Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas

„Šiandien Seime užregistruotos Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisos, kurios reglamentuoja partnerystės klausimus. Tai svarbus žingsnis siekiant teisinio aiškumo ir lygiateisiškumo. Įstatymo projektai yra kokybiškai parengti – jie atspindi kompromisą tarp skirtingų visuomenės nuostatų, išlaikant pagarbą visoms pusėms. 

Artūras Rudomanskis | Eimanto Palausko nuotr.

Šiuose pakeitimuose nėra įtrauktas įvaikinimo klausimas ir nesiekiama santuokos instituto pakeitimo – kalbama tik apie partnerystės įteisinimą. Partnerystė būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos skyriuose, o pas notarą.

Tai kompromisinis sprendimas, kuris vis dėlto užtikrina pagrindinius lygiateisiškumo principus ir teisinį aiškumą žmonėms, gyvenantiems kartu.

Šie pakeitimai svarbūs ne tik bendruomenei, bet ir visai valstybei.

Valstybei yra naudinga, kad kuo daugiau žmonių gyventų teisiškai sureguliuotuose santykiuose - tai didina skaidrumą, palengvina mokesčių politiką, mažina teismų apkrovą ir padeda išvengti socialinių problemų kilus skyryboms, netekus artimo žmogaus ar tvarkant paveldėjimo klausimus.

Įstatymo priėmimas sumažintų valstybės išlaidas, nes teismams ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemai tektų mažiau nagrinėti ginčų dėl nesureguliuotų santykių.

Kreipiuosi į visus visuomenės narius - susisiekite su savo Seimo nariais apygardose ir parašykite jiems. Pasakykite, kad šis įstatymas yra svarbus jums, jūsų artimiesiems, o galiausiai – visai valstybei. Tegul politikai negali sakyti, kad girdi tik priešininkų balsus. Jei reikia kreipkitės į mane – detalizuosiu.

Kviečiu Seimo narius pasielgti valstybiškai ir atsakingai - palaikyti šiuos įstatymų pakeitimus. Tai tikrai kompromisiniai sprendimai, kurie niekam nesukelia žalos, o priešingai – sustiprina valstybės teisinę ir socialinę sistemą. Europos šalių patirtis rodo, kad priėmus partnerystės įstatymus visuomenės palaikymas tik auga, nes išnyksta mitai, o žmonės pamato, kad niekas dėl to nenukenčia.