Latvijos parlamento (Saeimos) sprendimas pasitraukti iš Stambulo konvencijos žymi smūgį moterų teisių apsaugai ir siunčia aiškų signalą apie autoritarinių bei tradicionalistinių politinių jėgų stiprėjimą, sako politologas Mindaugas Kluonis.
 |
| Šioje fotografijoje – 2023 m. „Pride“ eitynės Latvijos sostinėje Rygoje. Tradicionalistams dažnai siejant Stambulo konvenciją su LGBTQ+ teisių klausimais, homofobiškos nuostatos galėjo lemti Latvijos parlamento sprendimą atšaukti moterų teisių apsaugai svarbų dokumentą, svarsto ekspertas | Anastasiya Badun/pexels.com nuotr. |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Gana dažnai prieš konvenciją, kaip ir Latvijos atveju pasisako prorusiškos jėgos, kurioms imponuoja autoritarinė ideologija“, – tikino ekspertas, pripažinęs, kad Stambulo konvencija iš tiesų yra palanki LGBTQ bendruomenei, o priešiškumas jai kyla ir dėl homofobinių ir transfobinių motyvų.
M. Kluonio teigimu, dėl tokių nuostatų moterų apsauga nuo smurto Stambulo konvencijos priešininkams tampa nereikšminga, nes jų ideologija grindžiama smurtu ir visuomenės kontrole
„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo nuo pat jos teksto paskelbimo yra radikaliosios ir klerikalinės dešinės (tradicionalistų) puolimo objektas, kadangi joje minima, kad siekiama ne tik pasyviai kovoti su smurto pasekmėmis, tačiau ir su smurto lyties pagrindu priežastimis, kiek jos yra susijusios su susiformavusiais socialiniais lyčių vaidmenimis“, – portalui jarmo.net sekmadienį, lapkričio 2 d., kalbėjo politologas.
 |
| Mindaugas Kluonis | Vladimiro Simonko/LGL nuotr. |
Signalas LGBTQ+ bendruomenėms ir moterims
Anot M. Kluonio, sąmokslo teorijos, homofobiškos ar transfobiškos nuostatos pasitelkiamos politiškai mobilizuoti tradicionalistines jėgas palaikančius rinkėjus: „Iš esmės tiek LGBTQ+ bendruomenių, tiek moterų teisės visuose rinkimuose daugiau ar mažiau yra tradicionalistinių-autoritarinių jėgų taikinys“
Jarmo.net pašnekovas teigė, kad už 2023 m. Latvijoje ratifikuotos Stambulo konvencijos denonsavimą balsavę politikai nuolat pasižymėjo homofobine ir transfobine retorika.
„Šiuo atveju tiesiog susiklostė palanki situacija konvencijos priešininkams pademonstruoti savo nuostatas, skirtas patenkinti autoritarinių pažiūrų Latvijos rinkėjus ir pasiekti konvencijos denonsavimo, nors tikėtina, kad tai yra pirmas žingsnis vienoje iš dabartinės Latvijos opozicijos nacionalistinio (Nacionalinis aljansas, Jungtinis sąrašas) ir prorusiško („Latvija pirmiausia“, „Už stabilumą!“) sparnų bei vienos koalicijos partnerių Žaliųjų ir ūkininkų sąjungos rinkiminių strategijų“, – situaciją vertino M. Kluonis.
Pasak jo, nors kai kuriuose ES šalyse politikai mano, kad diskriminacijos skatinimui kelią pavyko užkirsti, priešiškos jėgos vis tiek išlieka stiprios.
„Ugdymo sistema ir socializacija taip pat skatina heteronormatyvinio diskurso dominavimą, todėl homofobinės ir transfobinės idėjos surezonuoja su įdiegtais socializacijos mechanizmais. Pernelyg dažnai manoma, kad yra šalių, kur šie diskriminaciją skatinantys socialiniai mechanizmai yra įveikti ir tai yra klaida, nes jų mobilizacinis potencialas išlieka stiprus, net ir tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Italija, todėl ir Latvija ar Lietuva nėra išimtis“, – akcentavo M. Kluonis.
Dalis politikų visuomenės priešiškas nuostatas prieš moterų ar LGBTQ+ teises pasitelkia savo rinkiminėse strategijose, atkreipė dėmesį politologas.
„Pagreitį tokios sąmokslo teorijos įgyja, nes nemaža dalis rinkėjų tiki, kad homoseksualumas ar translytiškumas automatiškai reiškia asmens priskyrimą žemesnei „kastai“ ir bet koks lygių galimybių suteikimas kelia grėsmę jų pačių socialiniam statusui bei galimybei „policinti“ kitų žmonių seksualinį gyvenimą. Tai išnaudoja politikai tiek valstybių viduje, tiek išorėje. Gana dažnai prieš konvenciją, kaip ir Latvijos atveju pasisako prorusiškos jėgos, kurioms imponuoja autoritarinė ideologija“, – komentavo ekspertas.
 |
| Ryga | Omer Faruk Uyar/pexels.com nuotr. |
Peticiją prieš Latvijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos pasirašė virš 65 tūkst. žmonių
Latvijos parlamentas 56 balsais „už“, 32 „prieš“ ir 2 susilaikius sprendimą dėl šalies pasitraukimo iš Stambulo konvencijos priėmė ketvirtadienį, spalio 30 d.
„Patys Latvijos politikai šį žingsnį aiškins rinkiminių strategijų kontekste. Kadangi konvencija buvo ratifikuota valdančiosios koalicijos, tame tarpe Žaliųjų ir ūkininkų sąjungos balsais, dabar ši koalicijos partnerė bando atsiriboti nuo valdančiosios koalicijos ir pritraukti autoritarinius rinkėjus, nes laiko juos savo baze, todėl balsavo už konvencijos denonsavimą“, – Latvijos parlamentarų sprendimus aiškino M. Kluonis.
Daugiau nei 65 tūkst. piliečių kreipėsi į šalies prezidentą Edgarą Rinkevičių, prašydami nepritarti konvencijos atšaukimui. Tai tapo populiariausia peticija platformoje manabalss.lv istorijoje, skelbia portalas lsm.lv
Politinių žaidimų chaose – prezidento mėginimas įsiteikti ir opozicijai
Pirmadienį, lapkričio 3 d., prezidentas E. Rinkevičius pranešė, kad nepasirašys įstatymo, numatančio pasitraukimą iš konvencijos, nors prieš kurį laiką buvo pasigirdę žinių, kad šalies vadovas Saeimos sprendimą gerbs, kitaip tariant, jo nevetuos.
.jpg) |
| Edgarą Rinkevičių pasiekė 65 tūkst. piliečių prašymai jokiu būdu nepritarti Latvijos pasitraukimui iš Stambulo konvencijos | Ilmarso Znotinšo/ Latvijos prezidento kanceliarijos nuotr. |
Vis dėlto, kaip pažymi politologas, Latvijos prezidento ankstesnė retorika rodo tam tikrą šalies lyderio politinę strategiją.
„Latvijos prezidento pozicija nevetuoti pasitraukimo taip pat vertintina rinkiminių strategijų kontekste, nes veto atmetimas tik sustiprintų autoritarinių jėgų pergalės įspūdį, o jei Latvijos prezidentas sustabdytų pasitraukimo įsigaliojimą (tai jis gali padaryti), tuomet turėtų būti renkami parašai referendumui dėl pasitraukimo“, – sekmadienį, lapkričio 2 d. prieš prezidento pareiškimą, kad jis paragins šalies parlamentą šį klausimą spręsti iš naujo, kalbėdamas su jarmo.net analizavo M. Kluonis.
Anot politologo, tikėtina, kad opozicinės partijos ir siekia rinkti parašus dėl referendumo, kad galėtų šį procesą paversti „neapykantos skleidimo kampanija“ bei maksimaliai išnaudoti pasitraukimo iš konvencijos klausimą artėjančių rinkimų kontekste.
„Būtent to prezidentas siekia išvengti nevetuodamas pasitraukimo – sumažinti padarytą žalą. Taip pat Latvijos prezidentą rinks naujai išrinktas parlamentas, todėl gali būti siekiama įtikti ir opozicijai, nes nacionalistinės ir prorusiškos partijos pirmauja apklausose ir taip bandyti sustiprinti savo galimybes būsimuose prezidento rinkimuose“, – situaciją aptarė M. Kluonis.
Signalas Latvijos piliečiams
Jarmo.net primena, kad Latvija parlamentas 2023 m. lapkričio 9 d. priėmė Partnerystės įstatymą, pripažinusį tos pačios lyties porų teisinę apsaugą.
Tačiau akivaizdu, kad po naujausio šalies politikų išpuolio prieš moterų teises kitu taikiniu galio tapti būtent partnerystė.
„Bet kokiu atveju tai yra rimtas signalas progresyviems Latvijos piliečiams mobilizuotis, nes po rinkimų taip, gali būti ir kitų panašių veiksmų, kai bus atšaukiami galiojantys antidiskriminaciniai ar priimami diskriminaciniai teisės aktai, tuo labiau, kad turime tokių pavyzdžių Bulgarijoje ir Slovakijoje, kur buvo priimti LGBTQ+ bendruomenę diskriminuojantys įstatymai dėl žodžio laisvės, partnerystės ir panašiai“, – įsitikinęs M. Kluonis.
Lygių galimybių plėtros centras: „Tai – lemtingas sprendimas Latvijos moterims“
Antradienį, lapkričio 4 d., Lietuvoje veikiantis Lygių galimybių plėtros centras savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje paskelbė, kad Latvijos Saeimos sprendimas „lemtingas Latvijos moterims“.
„Išėjimas iš Stambulo konvencijos reikštų mažesnę atsakomybę smurtaujantiems prieš moteris asmenims ir žingsnį atgal kovoje už moterų teises mūsų regione. Šiandien prezidentas įstatymą vetavo, todėl Saeimas turi šansą atšaukti savo sprendimą“, – teigiama centro pranešime.
Organizacija kviečia lapkričio 6 d. 19 val. rinktis prie Latvijos Respublikos ambasados Vilniuje, siekiant išreikšti solidarumą Latvijos moterims.
 |
| Lygių galimybių plėtros centras išplatino štai tokį kvietimą |
ES reakcija – pasyvi, priemonių pasipriešinti – nėra
Nors visuomenė tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje pasipiktinusi, politologo M. Kluonio teigimu, Europos Sąjunga neturi efektyvių priemonių, kaip reaguoti į europiniuose teisės aktuose įtvirtintų įsipareigojimų nesilaikymą, ypač jei tai susiję su LGBTQ+ teisėmis, todėl poveikis Latvijos santykiams su ES greičiausiai bus menkas.
„Europos Komisija, suvokdama, kad tai yra rinkiminių strategijų dalis tikėtina vengs eskaluoti situaciją, kad jos reakcija nebūtų išnaudojama rinkimų kampanijose, – komentavo M. Kluonis. – Latvija sulaukė tarptautinės kritikos dėl šio žingsnio ir bus vertinama kaip galimai probleminė valstybė, kuri nesilaiko solidarumo principo, taip atsidurdama tose pačiose gretose su Bulgarija ir Čekija“.
 |
| Asociatyvi Adam B./pexels.com nuotr. |
Eksperto vertinimu, būtent tarptautinių institucijų neveiklumas leidžia autoritarinėms jėgoms pasinaudoti žmogaus teisių klausimais vidaus politikoje: „Bulgarijos pavyzdys rodo, kad iš esmės jokių veiksmingų reagavimo mechanizmų į tokius veiksmus nėra ir kol jų nebus tol tiek Europos Sąjunga, tiek kitos tarptautinės institucijos bus bejėgės padaryti reikšmingesnę įtaką“.
„Būtent dėl tokios „bedantės“ tarptautinių institucijų (reakcijos – jarmo.net) ir vidaus politikos tampa galimi tokio pobūdžio politinės mobilizacijos veiksmai, kurie įvyko Latvijoje ir kitose šalyse (Bulgarijoje, Slovakijoje), o ryžtingo pasipriešinimo jiems trūkumas tik skatina populistinių ir autoritarinių jėgų iškilimą bei formuoja jų istorinio momento įvaizdį“, – tikino politologas.
Stambulo konvenciją jau denonsavo Turkija
Jarmo.net primena, kad Stambulo konvencija, oficialiai vadinama Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, buvo pasirašyta 2011 m. gegužės 11 d. Turkijoje, Stambule.
 |
| Turkijos vėliava | Asociatyvi Ilkayy/pexels.com nuotr. |
Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad Stambulo konvencija yra vienas svarbiausių dokumentų, įtvirtinančių tarptautinius moterų apsaugos standartus.
2021 m. kovo 20 d. pasaulį apskriejo žinia, kad Turkija denonsavo Stambulo konvenciją, tokį sprendimą priėmus šalies lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui, kuris teigė, kad konvencija yra nesuderinama su Turkijoje įvestomis šeimos vertybėmis ir tradicinėmis islamo normomis. Turkija taip pat vis garsiau kritikuojama ir dėl LGBTQ+ bendruomenės teisių pažeidimų – šalyje nuo 2015 m. uždraustos „Pride“ eitynės, policija smurtauja prieš LGBTQ+ aktyvistus, pareigūnai persekioja piliečius varžydami jų žodžio laisvę.
 |
| Recepas Tayyipas Erdoganas | Ganos prezidentūros/flickr.com nuotr. |