Nevyriausybinės organizacijos prašys Seimo kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos: reikia įvertinti jos atitiktį Konstitucijai

Nevyriausybinės organizacijos prašys Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir parlamentarų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.

Jūratė Juškaitė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.


Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA

Naujienų agentūra

„Turime aiškiai visuomenei atsakyti, apie ką yra Stambulo konvencija bei kokių sisteminių priemonių imsimės kovodami prieš smurtą prieš moteris. Todėl ieškant bendro sutarimo tarp skirtingų visuomenės grupių, mūsų požiūriu, tik Konstitucinis Teismas gali atsakyti apie ką konvencija iš tikrųjų yra“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.

Žmogaus teisių centro vadovė akcentavo, kad Stambulo konvenciją jau ratifikavo 37 valstybės, gegužės mėnesį tai padarė ir Europos Parlamentas

Todėl, pasak jos, minint Lietuvos pasirašymo dešimtmetį grupė nevyriausybinių organizacijų ketina kreiptis į Seimo pirmininkė Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir kitus parlamentus, prašydami, kad Stambulo konvencijos dokumentą įvertintų KT.

„Kreipsimės į Seimo pirmininkę ir Seimo narius, prašydami imtis inciatyvos ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų įvertinta Stambulo konvencijos atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Toks Konstitucinio Teismo įvertinimas visuomenei aiškiai ir nešališkai atsakys į klausimą, kokie yra šios konvencijos tikslai ir koks yra jos turinys“, – akcentavo ji.

Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs Laisvės frakcijos Seime narys Tomas Vytautas Raskevičius akcentavo, kad smurto prieš moteris problema Lietuvoje vis dar labai opi.

Tomas Vytautas Raskevičius | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr.

„ES kas trečia moteris susiduria su fiziniu arba seksualiniu smurtu, o Lietuvoje 8 iš 10 nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys. Tuo tarpu Lietuvos visuomenėje kažkokiu stebuklingu būdu yra įsitvirtinusi tokia nuostata, kad pas mus egzistuojantis teisinis reguliavimas ne tik užtikrina sąlygas teikti visą reikalingą pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, bet ir sukuria prielaidas vykdyti efektyvią prevenciją“, – sakė T. V. Raskevičius.

„Vis dėl to, žvilgtelėjus į kiekvienų metų statistiką, akivaizdu, kad mums Lietuvoje su šia smurto aplinkoje epidemija, smurto lyties pagrindu epidemija tvarkytis sekasi vis dar sunkiai“, – pridūrė jis.

Politikas akcentavo, kad Europos Sąjungoje Lietuva yra viena iš 6 valstybių, kurios vis dar nėra ratifikavusios Stambulo konvencijos.

„Lietuvą šį svarbų dokumentą jau keletą metų sėkmingai ignoruoja. Europiniame kontekste esame absoliučioje mažumoje – tik 6 Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, nėra ratifikavusios šios konvencijos, o Europos Tarybos kontekste esame šalia tokių valstybių kaip Armėnija ir Azerbaidžanas“, – teigė „laisvietis“.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimo sprendimas yra parlamentarų rankose.

Savaite anksčiau parlamentui pateikti ratifikuoti Stambulo konvenciją, prezidentą Gitaną Nausėdą paragino Seimo Laisvės frakcija. Politikai kvietė prezidentą imtis lyderystės ir šiuo dokumentu prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo.

Tuo metu Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
Naujesnė Senesni