Antradienį Seimas nepritarė Teisingumo ministerijos pasiūlytoms pataisoms, numatančioms atsisakyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, kurią pritaikius 2013 metais Lietuvoje iš prekybos išimta vaikiška knyga „Gintarinė širdis“, aprašanti dviejų tos pačios lyties asmenų porų santykius.
 |
| Asociatyvi Karolina Grabowska/pexels.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kalba apie EŽTT sprendimo įgyvendinimą
Įstatymo pataisas Seime pristačiusi Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska kalbėjo, kad šių metų sausio 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą, kurioje EŽTT konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio pažeidimą ir laikė, kad pareiškėjos teisė į saviraiškos laisvę ribojimas remiantis Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio (įstatymo) 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto redakcija yra nesuderinamas su minėtu straipsniu.
Jarmo.net primena, kad EŽTT sprendimas priimtas byloje, kuri susijusi su rašytojos Neringos Dangvydės Macatės parašyta ir 2013 m. gruodį išleista vaikų literatūros knyga „Gintarinė širdis“. Ši knyga susideda iš šešių pasakų rinkinio, iš kurių dvi vaizduoja tos pačios lyties asmenų santuoką, ir skirta 9–10 metų vaikams. Po išleidimo knygos platinimas buvo laikinai sustabdytas, vadovaujantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, o vėliau buvo atnaujintas po to, kai knyga buvo paženklinta įspėjamuoju ženklu, kad knygos turinys gali pakenkti jaunesniems nei 14 metų vaikams.
.jpg) |
| Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Anot Ewelinos Dobrowolskos, pataisos parengtos siekiant užtikrinti EŽTT sprendimą ir atsisakyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, nurodančios, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Pasak E. Dobrowolska, ši nuostata diskriminaciniu būdu riboja saviraiškos laisvę.
Anot ministrės, sprendimo delsimo įgyvendinimas gali neišvengiamai pakenti Lietuvos Respublikos reputacijai tarptautinėje erdvėje, paliekant Lietuvą greta valstybių, kurios kritikuojamos dėl žmogaus teisių negerbimo, laikomos nedemokratinėmis ar net teroristinėmis.
„Šiuo metu panašų reguliavimą turi Vengrija, kur Europos Komisija yra konstatavusi ne tik pažeidimą, bet ir padavusi ieškinį“, – kalbėjo E. Dobrowolska.
 |
| Asociatyvi Mercedes Mehling/unsplash.com nuotr. |
„Trojos arklys“
Seimo narys Mindaugas Puidokas įstatymo pataisas pavadino „trojos arkliu“ bei klausė, kaip ketinama apsaugoti vaikus. Jis teigė įtariantis, kad įstatymo pataisomis siekiama įtvirtinti Stambulo konvencijos nuostatas.
Parlamentaras Aidas Gedvilas aiškino: „Jeigu jums Europos Žmogaus Teisių Teismas yra svarbiau nei Lietuvos Konstitucija, ir lietuvių tautos siekis išlaikyti prigimtinę šeimos ir lyties sampratą, ar tai nėra tam tikras Konstitucijos, valstybės ir tautos išdavystė“.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2019 metais yra išaiškinęs, kad šeima yra lyčiai neutrali“, – į A. Gedvilo repliką atsakė ministrė E. Dobrowolska
Teisingumo ministerijos pataisoms Seimas nepritarė: 56 Seimo nariai pasisakė prieš, 50 – už, 16 – susilaikė.