Įvykiai, susiję su devynmetės mergaitės pagrobimu Kaune, sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Kaip ir dažnai būna tokiais atvejais, informacijos trūkumas dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo lėmė tai, kad viešojoje erdvėje pasklido įvairios sąmokslo teorijos. Viena jų – mergaitės pagrobėjas esą priklauso LGBTQ+ bendruomenei ir susiduria su psichikos sveikatos problemomis.
 |
| Asociatyvi policija.lrv.lt nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Socialiniuose tinkluose iš pradžių ėmė plisti vaizdo įrašai, nuotraukos ir informacija, kad esą mergaitės pagrobėjas, matomas fotografijose, yra moterimi persirenginėti mėgstantis vyriškis. Kauno apskrities policijos atstovai šią žinią suskubo paneigti.
„Informuojame, kad viešojoje erdvėje pradėjusi sklisti informacija, kurioje teigiama, kad vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuotas persirengęs nepilnametę pagrobęs vyras – klaidinanti. Tai kitas, su įvykiu nesusijęs, asmuo“, – taip teigiama policijos parduotame komentare, paskelbtame dar trečiadienį.
Į tai, kad LGBTQ+ bendruomenė tapo sąmokslo teorijų taikiniu, dėmesį atkreipė ir Lietuvos žmogaus teisių centro bei VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atstovai, kurie šią savaitę išplatino bendrą poziciją.
Joje pabrėžiama, kad nors viešumoje ir pasirodė versijos, kad esą pagrobėjas priklauso LGBTQ+ bendruomenei bei turi psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau jas paneigė policija.
„Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad psichikos sunkumų patiriantys žmonės, LGBTIQ+ bendruomenės nariai bei nebaltaodžiai žmonės mūsų visuomenėje susiduria su ypač didele atskirtimi. Deja, bet tokių versijų kėlimas bei platinimas ne tik nepadeda sėkmingai tyrimo baigčiai, tačiau ir sukelia nerimo bei nesaugumo jausmų žmonėms, prieš kurių tapatybes tokios versijos nukreiptos“, – teigiama paskelbtoje pozicijoje.
Nevyriausybininkai akcentuoja, kad žmonės turi ne vieną, o kelias tapatybes, ir jų pabrėžimas neturėtų būti objektyvaus tyrimo aspektas.
„Kiekvienas žmogus turi ne vieną, o bent kelias tapatybes, kurios yra susijusios su religija, lytimi, etnine priklausomybe, seksualine orientacija, ekonomine padėtimi ir kt. Pavyzdžiui, jei paaiškėtų, kad pagrobėjas yra katalikas, ką šios tapatybės akcentavimas mums galėtų pasakyti apie nusikaltimą? Kaip tai padėtų išvengti nusikaltimų ateityje? Juk nežinome, ar nusikaltimą įvykdęs žmogus jį įvykdė dėl to, kad priklauso vienai ar kitai bendruomenei, ar pagrobimą nulėmė kitos aplinkybės“, – teigiama pranešime.
Lietuvos žmogaus teisių centro bei VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atstovai kviečia visuomenę likti kritiškai, nepasiduoti manipuliacijoms ir neieškoti ryšio tarp įvykių ir tam tikrų žmonių grupių.
Jarmo.net primena, kad dar nuo sekmadienio Kaune ieškota dingusi devynerių metų mergaitė buvo rasta gyva. 42 metų įtariamasis ją laikė garaže, kuriame jis ir buvo sulaikytas „Aro“ pareigūnų. Nors policija buvo informuota, kad pagrobėjas gali būti ginkluotas, tačiau pats ginklas įvykio vietoje nerastas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai trečiadienį leido suimti pagrobimu įtariamą vyrą.
„Pagrobimu įtariamas asmuo suimtas maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Suėmimas skirtas manant, jog būdamas laisvėje asmuo gali bėgti ar slėptis nuo pareigūnų, trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas“, – rašoma teismo pranešime.