Bendra.lt tęsia temą apie nėštumo nutraukimo ne dėl medicininių indikacijų prieinamumą Lietuvoje. Analizuojant situaciją mūsų šalyje aiškėja, kad moterims, norinčioms nutraukti nėštumą savo noru, netrūksta iššūkių – tokioms pacientėms tenka nueiti sudėtingą kelią.
 |
| Bendra.lt nuotr. |
.png)
Elena Reimerytė ir Gabija Urbšytė, bendra.lt
hello@bendra.lt
Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Kol paslauga išlieka mokama, o aiškios atsakomybės mechanizmai nėra įtvirtinti, kyla klausimų dėl praktinio įstatymo įgyvendinimo.
Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą. O abortų, atliekamų ne dėl medicininių priežasčių, skaičius kasmet mažėja.
2024 m. vasarą Bendra.lt pradėjo anoniminę apklausą, kviesdamas moteris, patyrusias savanorišką nėštumo nutraukimą Lietuvoje, pasidalyti savo patirtimis. Surinktos istorijos apima tiek medikamentinio, tiek chirurginio aborto atvejus. Anoniminėje anketoje moterys dalijosi tuo, ko dažnai nepasakytų oficialiuose skunduose ar vertinimuose.
„Paskambino, apie 7 ryto, bet pasakė, kad arba atvykstate už 10 minučių, arba jokių kitų galimybių atvykti daugiau nebebus. Realiai 2 savaites praleidau mėgindama patekti į viešąjį sektorių.“ – 2023, medikamentinis
„Nutempinėjo iki galo, kol jau liko savaitė laiko iki termino.” – 2023, chirurginis
„Paskambinau į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo manęs priimti. Aš niekur nesulaukiau pagalbos, nukreipimo ką daryti tokiu atveju.“ – 2024, chirurginis
Tai – tik maža dalis patirčių, tačiau analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą. Tarp galimų iššūkių yra tai, kad medikai gali išvis atsisakyti šią paslaugą suteikti, ne visos gydymo įstaigos apskritai ją teikia.
Siekdami pabrėžti, kad kalbama apie procedūros prieinamumą visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų lytį, šiame darbe sąvokas „moterys“ ar „pacientės“ vietomis keisime į neutralesnius terminus – „pacientas“, „asmuo“ ir „žmonės“.
Skirtingi aborto atvejai – skirtingos paciento kelionės
Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu – kai nėra medicininių indikacijų. Tačiau ir tuomet, kai šių yra, o nėštumas pageidaujamas, bet negali vystytis, kyla grėsmė pacientės sveikatai, ši procedūra lygiai taip pat yra abortas.
Tiesa, nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo į Higienos instituto duomenis būtų įrašyti kaip „moters noru“ arba „moters spredimu“. Vis dėlto šie du nėštumo nutraukimo atvejai Lietuvoje skirtųsi iš esmės – kitokios būtų ne tik asmeninės patirtys, bet ir nueitas kelias, bandant gauti šią procedūrą.
Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dėl grėsmės sveikatai atliekamas abortas taip pat nesudaro sąlygų gydytojams pasinaudoti teise atsisakyti dėl asmeninių pažiūrų, na, o kitu atveju – jie turi teisę pasakyti „ne“.
Bendra.lt, sudarydamas ne dėl medicininių indikacijų atliekamo aborto procedūros prieinamumo žemėlapį, atrado, kad situacija yra netolygi ir specifiškai ši medicinos paslauga turi visą puokštę unikalių, tik šiai procedūrai būdingų iššūkių.
- Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Nors šios įstaigos privalo atlikti nėštumo nutraukimą dėl medicininių indikacijų, abortų paciento pageidavimu jos teikti neprivalo, nes mokamų paslaugų sąrašą ir tvarką nustato pačios įstaigos.
- Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos. Šiuo metu nėra nei nacionalinio registro, kuris sujungtų duomenis apie tokius atvejus, nei institucijos, kuri sistemingai stebėtų šių procedūrų prieinamumą ir pasiskirstymą šalyje.
- Griežta nukreipimų sistema, kai, nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Teisės aktuose yra reglamentuota gydytojo teisė atsisakyti suteikti šią paslaugą, tačiau niekur nematyti mokamai aborto procedūrai pritaikytos nukreipimų tvarkos.
- Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną.
- Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje. Kai yra ženklus skaičius medikų, atsisakančių atlikti procedūrą, nėra vykdoma stebėsena, kiek gydytojų suteikia šias procedūras visuomenei.
- Nėra sistemingos paciento patirties stebėsenos, o esama pacientų skundų sistema nesuteikia galimybės anonimiškai pateikti atsiliepimų apie procedūros kokybę.
Šie skirtumai – tarp viešai finansuojamų ir privačiai apmokamų nėštumo nutraukimo paslaugų – daro reikšmingą įtaką paciento patirčiai ir galimybei pasinaudoti savo teise į nėštumo nutraukimo procedūrą.
Prieinamumo dinamikos stebėjimas ribotas
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas – tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Šalies mastu Bendra.lt identifikavo 19 viešųjų gydymo įstaigų, kurios pagal licenciją ir turimą infrastruktūrą galėtų atlikti nėštumo nutraukimo procedūras paciento pageidavimu, tačiau šių paslaugų neteikia.
Higienos institutas – Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Institutas renka, analizuoja ir teikia informaciją apie visuomenės sveikatą.
Lietuvoje visi dirbtiniai abortai – tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu – yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“ Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis. Tai riboja duomenų analizės tikslumą ir galimybes stebėti paslaugų prieinamumo dinamiką.
Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu.
 |
| Bendra.lt nuotr. |
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė Bendra.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Statistinius duomenis, anot jos, renka Higienos institutas.
Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. Bendra.lt kreipusis į institutą, portalas buvo informuotas, kad jie neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą – „nėra specialaus kodo“. A. Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Ir jeigu tokio kodo nėra, tai tikrai nei Lietuva, nei SAM kažkokio kodo sugalvoti negali“.
Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa – kai kurios turi, kai kurios neturi“. Taip pat pridūrė, kad „pagal medicinos normą gydytojas gali atsisakyti teikti paslaugą, jeigu tai prieštarauja jo profesinei etikai“.
Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas. Kaip nurodė A. Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą. Vis dėlto Higienos instituto pateikti duomenys, kaip pastebima, apima tik dalį gydymo įstaigų, įskaitant ir tokias, kuriose savanoriškas abortas nėra atliekamas. Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“. Pasak jos, tai yra yra savivaldybių atsakomybė.
Ji taip pat pažymėjo, kad įstaigų vadovai turi teisę nustatyti paslaugų teikimo tvarką, tačiau atsakymo, ar tai leidžia jiems nuspręsti neteikti procedūros, ministerijos atstovė nepateikė: „Neturiu kompetencijos atsakyti į šitą klausimą.“
Vykdydami tyrimą išsiuntėme apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvi, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki Bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo. Nemaža dalis mažesnių savivaldybių neturi nė vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri turėtų įgaliojimą teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, nes konsultacija dėl medikamentinio aborto pagal Lietuvos įstatus negali vykti per nuotolį ir ją teikia tos pačios įstaigos, kurios galėtų teikti chirurginį nutraukimą.
Tyrimo metu šios savivaldybės nurodė, kad jų teritorijoje esančiose viešosiose gydymo įstaigose nėra teikiamos nėštumo nutraukimo paslaugos pacienčių pageidavimu – nei medikamentiniu, nei chirurginiu būdu: Ignalinos, Molėtų, Plungės, Rietavo, Šilalės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kupiškio, Pasvalio, Varėnos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Neringos, Palangos, Skuodo, Birštono, Jonavos ir Trakų.
Paklausta, kokiu atveju būtų matomas poreikis atlikti išsamesnę analizę dėl nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo ar jų organizavimo problemų, A. Dumšienė atsakė: „Kol kas mes tokio poreikio nematome. Ministerijos nuomone, yra pakankamai reglamentuota paslauga ir jos teikimo organizavimo ir reglamentavimo tvarka yra reglamentuota, ir mes nematome jokio poreikio. Jeigu toks poreikis atsirastų, galbūt būtų kažkoks pavedimas tą analizę padaryti.“
Gydytojų teisė atsisakyti
Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur. Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta. A. Dumšienė teigė iškart negalinti pakomentuoti, kaip šiuo atveju būtų elgiamasi, nes reikia informaciją pasitikslinti.
Vėliau A. Dumšienė Bendra.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“. Vis dėlto, perklausus, ar tai galioja mokamoms paslaugoms, patikslinimas buvo gautas jau iš Komunikacijos skyriuje dirbančio patarėjo Julijano Gališanskio: „Siuntimas mokamoms paslaugoms nereikalingas, tad šis ministro įsakymas mokamų paslaugų atveju neaktualus.“
Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos. Tokia sistema neapsaugo pacienčių teisių, ypač regionuose, kur gydymo įstaigų pasirinkimas yra ribotas.
„Privilegija mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas“
Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini, 2025 m. išleidęs knygą apie sąžinės išimtis ir moralinę pareigą sveikatos apsaugos srityje, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“. Ši įtampa tarp teisinio leidimo ir praktinio pasiekiamumo ryškiai matoma ir Lietuvoje.
Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė spalį vykusioje Bendra.lt diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas – Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą. Anot L. Vaigės, tokia situacija kelia teisinio „chaoso“ įspūdį ir sukuria rizikas patiems gydytojams, kurie kasdieniame darbe susiduria su neapibrėžtais veikimo rėmais.
Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos – todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje – tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas – viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas. Tai socialinės sutarties dalis.“
Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės – tai žmogiška savybė. Kai ligoninė sako: „mes kaip institucija atsisakome“, tai filosofiškai sunkiai pagrindžiama.“
Dominuoja chirurginis nėštumo nutraukimas
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Kai kurios įstaigos tokį pasirinkimą aiškina gydytojų nuomone, kad chirurginis būdas yra saugesnis, nors tai nesutampa su tarptautine praktika, kurioje medikamentinis abortas yra laikomas saugiu ir patikimu.
Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra. Be to, kai kurie atsakymai atskleidė susidomėjimą gauti daugiau ekspertinės informacijos apie medikamentinio aborto taikymą.
Jonavos ligoninė šiuo metu neteikia nė vienos savanoriško nėštumo nutraukimo formos – nei medikamentinės, nei chirurginės. Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja gyd. Indrė Grušaitė-Vanagienė teigia: „Procedūrų neatliekame, nes tai prieštarauja mūsų gydytojų įsitikinimams ir ligoninės politikai, orientuotai į nėštumų ir gimdymų skaičiaus didinimą.“
Panašią poziciją išreiškė ir Tauragės ligoninė. Jos atstovas Danas Masiulionis komentavo: „Turime Naujagimiams palankios ligoninės statusą, kuris siejasi su nacionaline gimstamumo skatinimo politika. Vykdome Sveikatos apsaugos ministerijos direktyvas ir laikomės tvarkų, algoritmų, principų.“
Kitose gydymo įstaigose nurodomos įvairios priežastys, dėl kurių paslauga neteikiama. Kai kur gydytojai naudojasi teise atsisakyti procedūros dėl savo įsitikinimų, kitur paslauga neprieinama dėl budinčio gydytojo trūkumo. Šilutės ligoninė teigia, kad „iki šiol poreikio nebuvo“. Prienų ligoninė nurodė net nežinojusi, kad tokia procedūra yra legali. Varėnos sveikatos centras pareiškė, kad paslaugos „neteikia ir neplanuoja teikti ateityje“.
SAM atstovė A. Dumšienė paaiškino, kad gydymo būdo pasirinkimą sprendžia paslaugą teikiantis gydytojas pagal savo kompetenciją. Ji pripažino, kad negali atsakyti, kodėl konkrečios įstaigos šios procedūros neteikia, nes tai esą priklauso nuo jų vidinės tvarkos ir gydytojų sprendimų. Paciento teisė rinktis gydytoją ir įstaigą, anot jos, garantuojama Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme. Tačiau reali situacija rodo, kad, kai vaistinis nėštumo nutraukimas daug kur neteikiamas, o nukreipimo sistema neveikia, ši teisė tampa sunkiai pasiekiama – pacientės priverstos pačios ieškoti įstaigos, kuri sutiktų atlikti procedūrą.
Paklausta, kas turėtų užtikrinti šios paslaugos prieinamumą, A. Dumšienė pabrėžė paciento teisę rinktis: „Jeigu tų paslaugų neteikia, tada reikia rinktis įstaigą, kuri tas paslaugas teikia.“ Visgi, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama. „Visos gydymo įstaigos turi internetinius puslapius ir juose naršant [...], bent jau mano žiniomis, skelbia, kokias paslaugas teikia“, – teigia ji. Tačiau realybėje viešosios įstaigos neskelbia informacijos apie medikamentinį nėštumo nutraukimą. Situacija dar sudėtingesnė, kai gydymo įstaigos savo paslaugų sąraše deklaruoja chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau jos neteikia. Dalis įstaigų įtraukia procedūrą į sąrašą, tačiau vėliau paaiškėja, kad jos nevykdo dėl gydytojų atsisakymo ar kitų priežasčių.
 |
| Bendra.lt nuotr. |
Tai reiškia, kad pacientė be tiesioginio kontakto su įstaiga negali žinoti, ar procedūra bus atlikta. Tuo metu kiekviena delsimo diena lemia, ar paslauga dar galės būti suteikta – ypač svarbu tai medikamentinio aborto atveju, kuriam taikomas terminas iki 9 nėštumo savaitės. Nepaisant to, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato pareigą viešinti mokamų paslaugų teikimo tvarką ir kainas bei kad įstaigos „užtikrintų, kad pacientai galėtų su ja susipažinti“, ši informacija nėra pateikiama nuosekliai ar lengvai randama. Komentuodama tokį atvejį, A. Dumšienė pažymėjo: „Gydymo įstaigos turi skelbti tokią informaciją ir apie tokias paslaugas, kurias jos teikia.“
Tačiau realybėje dalis gydymo įstaigų oficialiai skelbia, kad teikia chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau iš tiesų jos neatlieka. Tarp tokių įstaigų, kurios kainynuose nurodo šią paslaugą, bet faktiškai jos neteikia, yra Radviliškio ligoninė, Šakių ligoninė, Telšių ligoninė, Švenčionių rajono sveikatos centras. Elektrėnų ligoninė apklausos metu neturėjo gydytojų, kurie sutiktų atlikti procedūrą, ir ieškojo naujų specialistų. Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos. Visa ši informacija pacientėms nėra prieinama viešai – jos nėra skelbiama gydymo įstaigų interneto svetainėse, todėl norėdamos sužinoti realią situaciją pacientės priverstos asmeniškai kreiptis į kiekvieną įstaigą.
Tai patvirtinančiomis patirtimis dalijosi ir pačios tai išgyvenusios pacientės Bendra.lt apklausoje:
„Lietuvoje nekalbama apie abortus, kainynuose nėra net nurodyta tokių paslaugų.“
2024 – Medikamentinis
„Ieškodama, radau paprastai prieinamą informaciją tik apie chirurginio aborto paslaugas, apie medikamentinį abortą (net, kai jis jau tapo legalus) atrodo, kad neįmanoma paprastai rasti, kas jį atliktų.“
– Medikamentinis
„Chirurginis nėštumo nutraukimas kėlė didelę baimę, nes buvo daug nežinomybės – informacijos mažai, tokia lyg tabu tema visuomenėje, niekas nekalba nei kaip tai vyksta, nei kas išvis vyksta.“
2021 – Chirurginis
„Iš didelės baimės pirmiausia vis tiek ieškojau, kad ir nelegalaus, bet medikamentinio nėštumo nutraukimo. Žinoma, kad tokį rasti buvo sudėtinga.“
2021 – Chirurginis
Be chirurginio nėštumo nutraukimo, turėtų būti užtikrinamas ir vaistinio nėštumo nutraukimo pasirinkimas
Nors vaistinis nėštumo nutraukimas iš esmės yra tik konsultacija, kurios metu pacientei išrašomas receptas, o vaistai vartojami namuose, Lietuvos teisės aktuose jam taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Tai reiškia, kad dvi iš esmės skirtingos procedūros – savo pobūdžiu, sudėtingumu ir rizikos lygiu – yra traktuojamos vienodai pagal techninius reikalavimus. Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus. Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos. Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų. Pavyzdžiui, Trakų, Švenčionių, Palangos, Šakių, Joniškio, Molėtų ir Ignalinos gydymo įstaigos medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugų neteikia, nepaisant turimų galimybių. Be to, dalis įstaigų siūlo tik chirurginį nėštumo nutraukimą, nors galėtų teikti ir medikamentinį. Tarp jų – Ukmergės, Šalčininkų, Prienų, Alytaus, Šilutės, Kelmės, Šiaulių ligoninės bei kai kurios „Affidea“ tinklo klinikos. Visa tai rodo ne tik sisteminį paslaugų fragmentiškumą, bet ir tai, kad pacientės galimybė pasinaudoti teisėta medicinine procedūra Lietuvoje vis dar stipriai priklauso nuo jos gyvenamosios vietos ir individualios gydytojo pozicijos.
Kainos varijuoja
Bendra.lt apžvelgė ir nėštumo nutraukimo procedūrų kainas. Štai ką kalba šia teise pasinaudojusios pacientės:
„Neprisimenu kainos, gal apie 400–500 € sumokėjau, tai man buvo reikšminga suma, bet galiausiai atrodė nieko tokio. Visgi pirmiausia bandžiau polikliniką, nes maniau, kad turiu teisę į nemokamą ar bent pigesnę pagalbą.“ 2023, medikamentinis
„Esu studentė, tad finansiškai ir taip nelengva, o dar ir toks vizitas kainavo apie 300 €, dideli pinigai.“ 2024, medikamentinis
„Kaina pasirodė didelė, su echoskopu – 250 €. Situacija buvo finansiškai sudėtinga, nes tuo metu viena auginau vaiką ir uždirbau 800 € per mėnesį.“ chirurginis
„Jeigu nebūčiau stabilioje finansinėje padėtyje, tikrai nesurasčiau greituoju būdu gydytojų arba įstaigų, į kuriuos galėčiau kreiptis dėl neplanuoto nėštumo nutraukimo.“chirurginis
„Išgėrus antrus vaistus teko vykti į ligoninę, kur buvau priimta tik davusi pinigų, suprantama dėl anonimiškumo. Buvo labai sunku tiek finansiškai, tiek emociškai, taip pat savaitę nedirbau, o tai irgi atsiliepė finansiškai.“ 2024, medikamentinis
Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai. Kai kurios privačios klinikos ne tik konsultuoja, bet ir pačios išduoda vaistus vietoje. Bendra.lt gavo pacienčių atsiliepimų, kad tam tikrais atvejais buvo rekomenduota įsigyti didesnį vaistų kiekį, dėl ko bendra procedūros kaina išaugo iki daugiau nei 300 eurų. Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja 82,87 Eur, o bendros nejautros atveju – 129,53 Eur. Prie šių sumų gali būti pridėtas papildomas 10,56 Eur mokestis už ankstyvą nėštumo diagnozavimą šlapimo tyrimu. Pavyzdžiui, Utenos ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse procedūra kainuoja 67,93 Eur, Panevėžyje – 70 Eur, o Kaune – 101,42 Eur. Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninėse – 82,88 Eur. Išskirtinai aukštos kainos užfiksuotos Visagino ligoninėje, kur vietinės nejautros procedūra kainuoja 234,54 Eur, o bendros nejautros – 366,57 Eur. Jurbarko ligoninėje chirurginis nėštumo nutraukimas kainuoja net 447,07 Eur. Nors ši įstaiga neišrašo vaistų, kainyne pažymėta, kad tokia suma atitinka Valstybinės ligonių kasos įkainius.
Viešosios įstaigos ir nemokama konsultacija
Atlikdamas apklausas, Bendra.lt sužinojo, kad kai kurios viešosios sveikatos priežiūros pacientėms, norinčioms nutraukti nėštumą medikamentiniu būdu, paslaugas teikia nemokamai, jei pacientė yra apdrausta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kaip teigiama vienos poliklinikos atsakyme: „Jei pacientė yra drausta PSDF lėšomis, vizitas, apžiūra ir echoskopija nėštumo patvirtinimui yra nemokami. Taip pat nemokami visi būtini tyrimai, ruošiantis nėštumo nutraukimui (išskyrus RPR tyrimą, kurio kaina yra 4 Eur). Vaistus nėštumo nutraukimui pacientės įsigyja savo lėšomis.“
Visgi, kai paklausėme apie šią situaciją oficialios Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos, Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis paaiškino: „Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas nėštumo nutraukimas (gydytojų konsultacijos ir priežiūra) tik dėl medicininių indikacijų. Jeigu medicininių indikacijų nėra, tačiau moteris pati pageidauja nutraukti nėštumą, už šią procedūrą ji turi susimokėti pati.“ Jis patikslino, kad „nėštumo nutraukimo paslauga apima pacientės konsultavimą prieš nėštumo nutraukimą, nėštumo nutraukimo atlikimą ir priežiūrą po nėštumo nutraukimo.“
Taigi, anot ministerijos, „moterys, pačios nusprendusios nutraukti nėštumą be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų, jei tam nėra jokių medicininių indikacijų, už minėtas paslaugas turi sumokėti“.
Privačios klinikos turi skirtingas pozicijas
Remiantis gydymo įstaigų pateiktais atsakymais, aiškėja, kad ir privačios klinikos priima sprendimus dėl nėštumo nutraukimo paslaugų teikimo, atsižvelgdamos ne tik į teisinius reikalavimus, bet ir į savo vertinimus apie procedūrų tinkamumą, poreikį bei saugumą. Pavyzdžiui, „Affidea“ klinikų atstovai nurodo, kad jų klinikose nėštumo nutraukimas atliekamas tik chirurginiu būdu: „Norime Jus informuoti, kad „Affidea“ klinikose nėštumo nutraukimas atliekamas tik ne medikamentiniu, o instrumentiniu būdu. Šį metodą pasirinkome dėl jo patikimumo, saugumo ir mažesnės komplikacijų rizikos, lyginant su medikamentiniu nėštumo nutraukimu.“
Kai kurios kitos privačios įstaigos pastebi priešingą tendenciją. Kaip pažymi UAB „VAKK“ dr. A. Kildos klinika: „Informuojame, kad teikiame abi pozicijas, tačiau atsiradus medikamentiniam nėštumo nutraukimui (išrašomi vaistai) nebeliko praktiškai chirurginio nėštumo nutraukimų.“ Tai leidžia daryti išvadą, kad įteisinus medikamentinį abortą dauguma pacienčių renkasi būtent šį metodą. Kaip pažymima, „paslaugos teikiamos tik pacienčių pageidavimu, griežtai laikantis įstatyminio reglamento“, o chirurginio aborto paklausa gerokai sumažėjo.
LAGD mato privalumų stebėsenoje
Neseniai išrinktas Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas doc. dr. Tomas Biržietis pasidalijo, kad draugija aktyviai prisidėjo prie medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimo. Vis dėlto jis pripažįsta, kad dabartinėje sistemoje vis dar trūksta nuoseklaus stebėsenos mechanizmo.
T. Biržiečio nuomone, Bendra.lt surinkta informacija iš ligoninių ir pasiekiamumo žemėlapis galėtų būti vertingi įrankiai rengiant aplinkraščius ar naudojami diskusijose su kolegomis medicinos konferencijų metu. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurių sveikatos įstaigų atsakymai rodo aiškų kokybiškos informacijos sklaidos trūkumą: „Tai yra saugus, paprastas metodas, kuris moterims yra palankesnis, nes išvengiama su intervencija susijusių komplikacijų – tiek chirurginių, tiek anesteziologinių. Nėra hospitalizacijos ir gulėjimo ligoninėje. Kaštai jo yra gerokai mažesni. Moteriai tas procesas įvyksta namuose, savo aplinkoje. O komplikacijų skaičius, jei kažkas bijo, yra labai labai nedidelis. Kaip profesionalai mes nesibaiminame. Jeigu jums kažkas atsakė, kad čia kažkas dėl komplikacijų ir „mes neatliekame“, – na, tai nėra profesionalu“, – teigė jis.
T. Biržietis taip pat sutiko, kad verta kelti klausimą dėl nukreipimų tvarkos bei stebėsenos stokos. Šiuo metu, nesant atsakingos institucijos, kuri sektų mokamos procedūros prienamumą, nėra aišku, kas turėtų centralizuoti tokią informaciją. „Kyla klausimas – kaip tai įgyvendinti? Šiandien gydytojas dirba vienoje įstaigoje, rytoj jis gali dirbti kitoje įstaigoje. Kas turėtų tai kontroliuoti? Dabar jūs atlikote tą darbą, skambinote, rinkote informaciją. Bet kas tai turėtų daryti sistemingai?“ – svarstė jis.
Žinių stoka
Nors medikai turi prieigą prie teisinių dokumentų ir metodikų, sisteminių mokymų apie medikamentinio nėštumo nutraukimo prieinamumą, saugumą ir PSO rekomendacijomis grįstą taikymą nacionaliniu lygmeniu kol kas nebuvo organizuota. 2024 m. Higienos instituto kursų programoje vienintelis netiesiogiai su naujai legalizuota procedūra susijęs mokymas buvo „Krizinis nėštumas, prevencija ir pagalba“. Šiuose kursuose dėmesys skiriamas „krizinio nėštumo priežastims“ ir „kontaktui su krizinį nėštumą išgyvenančiomis moterimis“.
 |
| Bendra.lt vizualizacija |
Tokio kurso formuluotės kelia klausimų, nes PSO terminologijoje terminas „krizinis nėštumas“ (angl. crisis pregnancy) nėra vartojamas kaip medicininis ar etinis standartas.
Kaip patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija, „mokymų apie vaistinį nėštumo nutraukimą Higienos instituto Kompetencijų centras neorganizavo“. Priduriama, kad „medikai turi galimybę tobulinti kvalifikaciją ne tik Higienos instituto, bet ir universitetų bei draugijų organizuojamuose kursuose, skaitydami Lietuvos ir tarptautines rekomendacijas bei metodikas“.
„Iki šiol nežinau, ką man suleido. Praėjus pusei metų lankiausi pas ginekologę poliklinikoje – ten ir sužinojau, kad man atliko kažkokią keistą procedūrą.“
2020 · Nelegaliai suleisti vaistai
„Jie man pasakė, kad gali padaryt medikamentinį abortą (buvo kaip tik legalizuota, nors visi sakė, kad nedaro). Viskas įvyko labai greitai. Paaiškino viską tik suleidę vaistų. Tik tuomet supratau, kad tai nėra man žinomas medikamentinis būdas, o kažkas nelegalaus. Jaučiausi žiauriai nesaugiai. Nežinojau, ar suleido tikrų vaistų ir išvis kas bus.“
2023 · Medikamentinis
„Pati procedūra atlikta profesionaliai, bet didesnės empatijos ar kokios informacijos apie rizikas, rūpestį po procedūros aš negavau. Kitą naktį galvojau, kad mirsiu nuo skausmo, ryte važiavau į ligoninę (buvo savaitgalis). Deja, ligoninėje pralaukiau daugiau nei 6 h, skausmai patys savaime baigėsi.“
2020 · Chirurginis
„Kai atsibudau po operacijos, jaučiau nežmonišką pilvo skausmą ir prašiau vaistų bent 5 kartus, bet visus kartus ant manęs pyko ir sakė, kad man nieko neskauda.“
2017 · Chirurginis
„Pati procedūra buvo traumuojanti, o jos liekamuosius reiškinius psichologine prasme dar iki šiol įveikinėju. Seselė po procedūros pripažino, jog greičiausiai nuskausminamasis vaistas nesuveikė, nes buvo palikta per mažai laiko. Vos suleidus vaistą, iškart pradėjo chirurginę intervenciją. Viską jaučiau taip, lyg jokio vaisto nė nebūtų buvę. Skausmas buvo nepakeliamas, vis temo akyse, alpinėjau.“
2021 · Chirurginis
PSO vertinimas – neišnaudota galimybė Lietuvoje
Apie tai, kaip pažangesni ir mokslu grįsti reprodukcinės sveikatos standartai galėtų būti taikomi Lietuvoje, Bendra.lt kalbėjo su PSO atstove Lietuvoje Ingrida Žurlyte. Pasak jos, „visada yra naudinga žinoti situaciją, kad galėtume ją tinkamai valdyti“. Nors teisinis sprendimas įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą Lietuvoje buvo pozityvus, I. Žurlytė pažymi, kad iki šiol nebuvo atlikta jokių sisteminių vertinimų ar prieinamumo analizės: „Tiesą sakant, mes neturėjome tokios diskusijos su Sveikatos apsaugos ministerija.“ Anot jos, PSO galėtų atlikti tokį vertinimą, jei ministerija kreiptųsi: „PSO galėtų atlikti vertinimą, o tinkamai suplanavus tai būtų įmanoma padaryti ir PSO resursais.“ Vertinimo rezultatai galėtų tapti pagrindu konkretiems pasiūlymams – tiek teisės aktų koregavimui, tiek jų įgyvendinimo gerinimui. I. Žurlytė taip pat primena, kad Lietuva jau yra taikiusi PSO vertinimo mechanizmus kitose sveikatos srityse – pavyzdžiui, psichikos sveikatos ar pasirengimo ekstremalioms situacijoms srityse. „Lietuva labai aktyviai šitą iniciatyvą diegia“, o mokymai vyksta „paprastai su aktyviu dalyvavimu ir praktiniu diegimu“. Tai rodo, kad struktūruota vertinimo ir stebėsenos praktika šalyje yra įmanoma – tereikia Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvos.
IŠVADOSNors medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra teisėtas, paslaugos prieinamumas išlieka netolygus ir dažnai priklauso nuo individualių gydytojų ar sveikatos įstaigų sprendimų. Šiuo metu nėra veikiančio viešo ar teisėto mechanizmo, leidžiančio stebėti nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą pagal savivaldybes, paslaugos formas ar motyvaciją. Nevykdoma nuosekli stebėsena nei gyventojų informuotumo, nei diskriminacijos, nei paslaugos kokybės aspektais. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo aiškius vertinimo metodus – nuo „Health Facility Assessment“ (HHFA) iki lytinei ir reprodukcinei sveikatai (SRHR) skirtų indikatorių, kurie jau taikomi kitose srityse, pavyzdžiui, psichikos sveikatos paslaugų stebėsenai.Lietuva, turėdama šiuos įrankius, galėtų užtikrinti kokybišką ir sistemingą nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo vertinimą. Tačiau tol, kol trūksta aiškios institucinės atsakomybės, privalomos nukreipimo tvarkos ir viešai prieinamos informacijos apie paslaugas, formaliai teisėta procedūra realybėje išlieka ribotai prieinama – ypač moterims, gyvenančioms regionuose.
Pirmą kartą ši publikacija buvo paskelbta bendra.lt ir redakcijos sutikimu publikuota portale jarmo.net