Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors teisiškai parlamentarai gali teikti bet kokį įstatymo projektą, socialdemokratų siūlymas sureguliuoti reprodukcinės sveikatos priemones jam nėra artimas vertybiškai.
 |
| Gitanas Nausėda | Roberto Dačkaus/lrp.lt nuotr. |
Raminta Majauskaitė (ELTA)
Naujienų agentūra
„Man šiek tiek keistoka, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas mažiausiai kalba apie reprodukciją. Jis kalba apie tai, kad tos reprodukcijos nebūtų, kad būtų kaip galima lengviau, nemokamai, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis padaryti abortą, kad kontraceptikai būtų nemokami“, – pirmadienio vakarą LRT televizijai teigė G. Nausėda.
„Teisiškai galima teikti bet kokį įstatymo projektą. Vertybiškai, kuomet mano žmona dalyvauja įvairiose neišnešiotokų akcijose, aš pats kovoju už priemones, reikalingas, mūsų šeimoms pastiprinti – man jis (Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas – ELTA) nėra artimas“, – pridūrė jis.
Visgi, pasak šalies vadovo, kol šis aštrias parlamentarų diskusijas įžiebęs įstatymo projektas nėra išbaigtas, kalbėti apie jo vetavimą yra ankstyva.
„Kada jau bus kažkoks rezultatas, kurį matysime, tada bus galima kažką konkrečiau kalbėti“, – tvirtino G. Nausėda.
Nebūtina, kad nuomonė su premjeru sutaptų
Be to, pabrėžia prezidentas, tai, kad reprodukcinei sveikatai skirtą įstatymo projektą premjeras Gintautas Paluckas remia ir vadina „modernios visuomenės atributu“, neturi jokios įtakos konstruktyviam valstybės vadovų darbui.
„Visai nebūtina, kad mūsų (su premjeru – ELTA) nuomonės sutaptų. Tai, kad turime visiškai skirtingas nuomones atskirais klausimais, visai nekenkia normaliam, konstruktyviam dialogui“, – tikino prezidentas.
ELTA primena, kad gegužę Seimas ėmėsi svarstyti šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę bei lytinį švietimą reglamentuojantį Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Pastarąjį parlamentui pateikė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Naujame dokumente prieš kelerius metus ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką siūloma įteisinti įstatymu. Taip pat – leisti su gydytoju pasikonsultavusioms nėščiosioms pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones, į gimdymą lydintį asmenį.
Taip pat gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas. Siekiant įvertinti galimą genetinę riziką būsimam palikuoniui, valstybė turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.
B. Vėsaitė siūlo įstatyme numatyti ir tai, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Įstatymo projektu reglamentuota ir sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.
Visgi, projektas sulaukė parlamentarų kritikos. Demokratė Agnė Širinskienė tikino, kad šiame teisės akte nėra nieko naujo, o ketinimai visoms vaisingo amžiaus moterims kompensuoti kontraceptikus bei nėštumo nutraukimą diskriminuotų dalį pacientų, kuriems iš esmės yra reikalingas skubus onkologinis gydymas.
Panašios nuomonės laikėsi ir opozicijos atstovė Rita Tamašunienė, pareiškusi, esą „už abortus dabar planuojame išleisti valstybės lėšas, kai tuo tarpu nevaisingos šeimos patiria daug išlaidų, norėdamos susilaukti vaikų“.
Šiuo metu Lietuvoje nėra reprodukcinę sveikatą reglamentuojančio įstatymo. Šie klausimai reguliuojami fragmentiškai atskiruose teisės aktuose.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.