Indijos Aukščiausiasis Teismas gegužės 14 d. nurodė šalies centrinei valdžiai peržiūrėti kraujo donorystės politiką, pagal kurią translyčiai asmenys laikomi „padidintos rizikos“ grupe. Teismo vertinimu, tokia klasifikacija grindžiama ne moksliniais įrodymais, o išankstiniais nusistatymais.
 |
| Asociatyvi Nguyen Hiep/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Ar mes ketiname visus translyčius asmenis laikyti rizikos grupe ir juos stigmatizuoti?“ – klausė teisėjai Surya Kant ir Nongmeikapam Kotiswar Singh.
„Negalima manyti, kad visi translyčiai asmenys automatiškai patenka į rizikingą elgesio grupę“, – tikina jie.
Ši tvarka galioja nuo 2017 metų spalio, kai Indijos Sveikatos ir šeimos gerovės ministerijai pavaldi Nacionalinė kraujo transfuzijos tarnyba patvirtino gaires, pagal kurias kraujo donorystei netinkamais laikomi translyčiai asmenys, vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais (MSM), moterys, teikiančios seksualines paslaugas, intraveninius narkotikus vartojantys asmenys ir žmonės, turintys daug seksualinių partnerių. Šios grupės priskirtos prie padidintos rizikos dėl galimo užsikrėtimo ŽIV, hepatitu B ar C. Norintiems paaukoti kraujo būtina gydytojo patikra.
Teismas šiuo klausimu nagrinėjo peticiją, kurioje abejojama minėtų gairių atitiktimi Konstitucijai.
Vyriausybės atstovė, generalinė prokurorė Aishwarya Bhati teigė, kad gairės buvo parengtos sveikatos specialistų, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos apsaugą. Anot jos, tikslas – ne stigmatizuoti tam tikras žmonių grupes, o užtikrinti kraujo saugumą.
Tačiau teisėjų teigimu, tokios taisyklės prisideda prie translyčių asmenų socialinės atskirties ir gali įtvirtinti visuomenėje jau esamus stereotipus. Teismas ragino rasti sprendimą, kuris kartu užtikrintų tiek sveikatos saugumą, tiek nediskriminavimą.
Pasak teisėjų, medicinos pažanga leidžia kraują testuoti dėl infekcijų individualiai, o ne taikyti bendrus apribojimus visai grupei. Vyriausybės atstovė patvirtino, kad rekomendacijos bus perduotos ekspertams tolesniam vertinimui.
Klausimas dėl kraujo donorystės taisyklių sulaukė platesnio dėmesio po to, kai LGBTQ+ bendruomenės atstovas, rašytojas ir festivalio „Rainbow Literature Festival“ direktorius Shariffas D. Rangnekaras kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Jo nuomone, esama politika grindžiama pasenusiais stereotipais, o ne šiuolaikiniu mokslu. S. D. Rangnekaras paragino pereiti prie individualios rizikos vertinimo modelio, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos, Kanada, Jungtinė Karalystė ar Izraelis.
Pietų Azijos šalys taiko skirtingą praktiką. „Equaldex“ duomenimis, Nepale donorystė nėra ribojama pagal seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Bangladeše nėra aiškaus draudimo, nors dokumentacija šia tema negausi. Tuo tarpu Pakistanas, Šri Lanka ir Malaizija išlaiko draudimus MSM ir translyčiams asmenims.
LGBTQ+ aktyvistas Harishas Iyeris teigė, kad infekcijų gali turėti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos ar tapatybės. Jo nuomone, būtina testuoti visą kraują prieš perpilant, o ne remtis išankstinėmis prielaidomis.
„Niekas netikrina ištikimybės pagal lytį ar orientaciją. Atviri santykiai ar neištikimybė egzistuoja visose asmenų grupėse. Reikia kalbėti apie saugų seksą ir tikrinti kiekvieną kraujo vienetą“, – sakė Iyeris.
Anot jo, translyčiai ir MSM asmenys per ilgai buvo vaizduojami vien kaip infekcijos nešiotojai, o ne kaip visaverčiai visuomenės nariai. Donorystės draudimai tik gilina jų marginalizaciją.
Įvairovės ir įtraukties ekspertas Ankitas Bhupatani pabrėžė, kad 2017 m. gairės atspindi struktūrinę diskriminaciją.
„Jos ne tik riboja pilietinį dalyvavimą, bet ir įtvirtina stigmą sveikatos sistemoje. Tarptautinės tendencijos rodo perėjimą prie individualaus rizikos vertinimo. Indijos modelis išlieka pasenęs“, – sakė jis.
A. Bhupatani ragino peržiūrėti politiką ir remtis ne tapatybe, o konkrečiu elgesiu. „Dabartinė sistema sukuria paradoksą – heteroseksualus asmuo, besielgiantis rizikingai, susiduria su mažesne kontrole nei monogamijoje gyvenantis translytis asmuo. Toks požiūris labiau atspindi socialinį nusistatymą, o ne medicininius faktus“, – teigė jis.
Aukščiausiasis Teismas šiuo metu laukia Vyriausybės atsakymo ir ekspertų išvadų.