Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad b raupai nėra lengvai plintanti liga, tačiau užsikrėsti gali kiekvienas, turintis artimą sąlytį su b raupais sergančiu asmeniu, kuriam pasireiškia ligos simptomai.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Užsikrėsti galima per kūno skysčius (pūlius ar kraują) nuo odos pažeidimų ar šašų, per kvėpavimo takų lašelius, ilgesnį laiką bendraujant su sergančiu asmeniu, taip pat seksualinio kontakto metu (bučinius, lietimą, lytinius santykius). Grėsmė užsikrėsti šia liga kyla ir per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi sergantis asmuo.
Beždžionių raupai – tai liga, kurią sukelia beždžionių raupų (b raupų) virusas. Žinomos 2 b raupų viruso linijos: I ir II, kurie dar tipuojami Ia, Ib ir IIa, IIb. B raupai paplitę Centrinėje ir Vakarų Afrikoje, o dabar nustatoma daugelyje pasaulio šalių.
Nuo 2022 metų, kai pradėti registruoti beždžionių raupų atvejai, iki 2025 metų gegužės vidurio Europos žemyne užregistruota virš 24 tūkst. b raupų atvejų, dauguma – IIb tipo. 2023 metų pabaigoje Kongo Demokratinėje Respublikoje pradėjo sparčiai plisti b raupų I-ojo tipo virusas. Pernai, rugpjūčio mėn., Švedija pirmoji Europos žemyne informavo apie Ib tipo b raupų atvejį, o iki šių metų gegužės vidurio užregistruota 21 Ib tipo raupų atvejis. Be to, minėto b raupų tipo atvejai buvo užregistruoti Tailande, Indijoje, JAV, Kanadoje, Pakistane, Kinijoje, Brazilijoje, Australijoje – t. y. šalyse už Afrikos ribų. Visi užsikrėtusieji turėjo artimą kontaktą su sergančiaisiais. Epidemiologiniais duomenimis, dauguma užsikrėtusiųjų yra vyrai, o užsikrėtimo pobūdis – lytiniai santykiai. Lietuvoje b raupų atvejis (II tipo) buvo užregistruotas 2024 metų rugsėjį. Per visą registravimo laikotarpį nuo 2022 metų šalyje užregistruoti šeši b raupų atvejai.
Europos ligų prevencijos centras rekomenduoja šalims išlaikyti budrumą, nes b raupų atvejų gali būti registruojama ir daugiau dėl atostogų ir keliavimo į kitas šalis bei dėl rizikingos lytinės elgsenos.
B raupų simptomai ir kaip apsisaugoti
NVSC primena, kad b raupais sergantys asmenys kitus gali užkrėsti nuo simptomų atsiradimo pradžios iki tol, kol bėrimai visiškai užgis ir susiformuos šviežias odos sluoksnis (dažniausiai 2–4 savaites). B raupai pasireiškia veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės bėrimais su pūslelėmis, karščiavimu, limfmazgių padidėjimu, galvos, gerklės, raumenų ir nugaros skausmais, energijos stoka. Vaikai, vyresni asmenys, nėščios moterys ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi (pvz., sergant ŽIV liga), turi didesnę riziką susirgti sunkesne ligos forma.
Todėl pajutus simptomus, būdingus b raupams – būtina kreiptis į dermatovenerologą arba į ligoninės, kurioje yra infekcinių ligų centras / skyrius, priėmimo skyrių (šeimos gydytojo siuntimas nebūtinas).
Lietuvoje profilaktiškai nuo b raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.
Šia vakcina taip pat skiepijami asmenys, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju ir yra vyresni nei 18 metų amžiaus. Tokius asmenis identifikuoja NVSC specialistai, apklausdami b raupais susirgusį pacientą.
Primename, kad norint profilaktiškai pasiskiepyti šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Pasiskiepyti galima Centro poliklinikoje, Vilniuje, skiepijimo paslaugai registruojantis per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (sistemoje pažymėjus Vilniaus miesto savivaldybę, Centro polikliniką, ir pasirinkus „BR skiepai vyrams“ paslaugą).
Norint išvengti užsikrėtimo b raupais, reikėtų vengti tiesioginio sąlyčio (oda su oda, veidas į veidą) su asmenimis, kuriems pasireiškia ligos simptomai, svarbu praktikuoti saugius lytinius santykius, taip pat laikytis tinkamos rankų higienos, ypač prieš sąlytį ir po turėto sąlyčio su simptomų turinčiu asmeniu bei jam priklausančiais reikmenimis.