Birželis daugelyje pasaulio šalių žinomas kaip LGBTQ+ pasididžiavimo mėnuo. Ši tradicija siejama su 1969 metų birželio pabaigoje įvykusiu Stonewall sukilimu Niujorke – įvykiu, kuris dažnai vadinamas šiuolaikinio LGBTQ+ teisių judėjimo pradžia.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šūkis „Pride started with a protest“ (liet. „Pride prasidėjo kaip protestas“) dažnai primena apie šio mėnesio ištakas. Ši frazė ypač svarbi tiems, kurie jaučia, jog šiandieninės eitynės ir renginiai tampa pernelyg komerciniai ir praranda savo politinę esmę. 2025-aisiais, JAV valdant Donaldo Trumpo administracijai, protesto dvasia greičiausiai vėl sugrįš į daugelį „Pride“ renginių, rašo leidinys „The Advocate“.
Stonewall sukilimas – tai policijos reido „Stonewall Inn“ bare Niujorko Grinvičo rajone pasekmė. 1969 m. birželio 28-osios rytą baro lankytojai pasipriešino policijos reido metu, prasidėjusios riaušės tęsėsi kelias dienas. Nors iki šiol diskutuojama, kas pirmasis metė plytą, svarbiausia tai, kad bendruomenė aiškiai parodė: ji nebetyli prieš priespaudą. Istorikė Lillian Faderman šį įvykį vadina „didžiuoju sprogimu“, kuris uždegė LGBTQ+ teisių judėjimo kibirkštį.
 |
| Policija stumia žmones į gatvę prie klubo „Stonewall Inn“, kai 1969 m. birželio 28-osios rytą paaštrėja įtampa | Josepho Ambrosini/„New York Daily News“ nuotr. |
Tačiau Stonewall nebuvo vienintelis protestas. Jau 1959 m. Los Andžele drag atlikėjai ir sekso paslaugų darbuotojai sukilo prieš policijos priekabiavimą „Cooper’s Donuts“ kavinėje. 1966 m. panašių protestų kilo „Compton’s Cafeteria“ San Franciske. 1967 m. per naujųjų metų naktį policija įsiveržė į „Black Cat“ barą Los Andžele, o tai išprovokavo demonstracijas ir galiausiai paskatino „The Advocate“ – vieno svarbiausių LGBTQ+ leidinių – gimimą.
Tarp pirmųjų kasmetinių LGBTQ+ teisių palaikymo akcijų – „Reminder Day Pickets“, vykusių prie Nepriklausomybės rūmų Filadelfijoje nuo 1965 iki 1969 metų. Po Stonewall protestų šios akcijos organizatoriai pasiūlė naują datą – birželio pabaigą.
1970 metais, minint pirmąsias Stonewall metines, Niujorke, Čikagoje, Los Andžele ir San Franciske surengtos pirmosios LGBTQ+ pasididžiavimo eitynės. Tai tapo kasmetine tradicija ir greitai išplito į kitus miestus: Bostoną (1971), Filadelfiją ir Dalasą (1972), Sietlą (1974), Vašingtoną (1975) ir t. t. 1972 m. pirmosios eitynės įvyko ir Londone, 1978 m. – Sidnėjuje, 1979 m. – Monrealyje. Pirmasis tarptautinis „WorldPride“ renginys vyko 2000 m. Romoje, o 2025 m. jį priima Vašingtonas.
Nors birželis tebėra pagrindinis „Pride“ mėnuo, kai kuriuose miestuose renginiai organizuojami kitu laiku dėl oro sąlygų ar logistikos niuansų. Pavyzdžiui, Palm Springse „Pride“ vyksta lapkritį, nes vasaros karštis čia nepakeliamas.
Septintajame dešimtmetyje kai kurie miestai ėmė rengti „Pride“ savaites, o politiniai lyderiai ėmė jas pripažinti oficialiai . 1977 m. Sietlo meras Wesas Uhlmanas paskelbė gėjų pasididžiavimo savaitę. 1999 m. JAV prezidentas Billas Clintonas pirmą kartą oficialiai paskelbė birželį gėjų ir lesbiečių pasididžiavimo mėnesiu. Postą perėmus prezidentui George’ui W. Bushui, mėnuo nebebuvo oficialiai minimas. Barackas Obama, pradėjęs eiti prezidento pareigas 2009 m., grąžino šią tradiciją.
Donaldas Trumpas „Pride“ mėnesio oficialiai nepripažino, tačiau 2019 m. paskelbė „Twitter“ žinutę apie solidarumą su LGBTQ+ asmenimis represijų kamuojamose šalyse. Daugeliui tai skambėjo ciniškai: „Džiaukitės, kad jūsų nebaudžiame“, – interpretavo „The Advocate“.
Prezidentui Joe Bidenui perėmus pareigas, vėl grįžo oficialios „Pride“ mėnesio deklaracijos. 2024 m. jis birželį paskelbė lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, queer ir interseksualių asmenų pasididžiavimo mėnesiu.
Kai kurios LGBTQ+ bendruomenės grupės ėmė kurti savus renginius, nes jautėsi nustumtos į paraštes. 1993 m. Niujorke, San Franciske ir Vašingtone surengtos pirmosios „Dyke March“ eitynės, orientuotos į queer moteris. Nuo 1991 m. organizuojami ir juodaodžių LGBTQ+ pasididžiavimo renginiai.
Translyčiai žmonės dažnai patyrė atskirtį net LGBTQ+ bendruomenėje, todėl XXI amžiuje ėmė steigtis ir atskiros translyčių asmenų eitynės. Iš jų didžiausios ir seniausios – San Franciske, rengiamos nuo 2004 m.
2025 metais, JAV antrąkart vadovaujant prezidentui D. Trumpui, daugelis „Pride“ renginių susiduria su sunkumais. Gynybos pramonės milžinė „Booz Allen Hamilton“ pasitraukė iš „WorldPride“ rėmėjų sąrašo, nutraukusi savo įvairovės ir įtraukties programas, atsižvelgdama į prezidento politiką.
Tuo pat metu kai kurios organizacijos pačios atsisako bendradarbiauti su įmonėmis, kurios nebepalaiko LGBTQ+. Pavyzdžiui, „Twin Cities Pride“ Minesotoje atsisakė 50 tūkst. JAV dolerių paramos iš „Target“, nors vėliau sugebėjo surinkti dar daugiau lėšų iš alternatyvių šaltinių.
Kai kurie renginių organizatoriai taip pat iškėlė klausimą dėl saugumo – „WorldPride“ rengėjai atšaukė planus rengti renginius Dž. F. Kenedžio centre, kuriame, kaip pranešama, trūksta įtraukties. Vis dėlto kitos federalinės institucijos vis dar prisideda, pavyzdžiui, Azijos meno muziejus rengia filmo „Saving Face“ peržiūrą.
Nuo 1970-ųjų LGBTQ+ bendruomenė patyrė įvairiausių išbandymų: nuo politikų ir religinės dešinės išpuolių iki vidinių nesutarimų. AIDS krizė nusiaubė bendruomenę, tačiau išaugino tūkstančius aktyvistų. COVID-19 pandemija laikinai sustabdė renginius, tačiau jie sugrįžo su nauju įkvėpimu.
Vis dar diskutuojama, ar „Pride“ renginiuose turi dalyvauti policija, ar reikalingi stambūs rėmėjai. Tačiau viena aišku – nepaisant visko, LGBTQ+ pasididžiavimo mėnuo išlieka gyvybingas.
Su LGBTQ+ pasididžiavimo mėnesiu!