Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba baigė rinkti pirmuosius duomenis iš didžiųjų Lietuvos įmonių apie tai, kaip užtikrinama lyčių pusiausvyra jų valdymo organuose. Paaiškėjo, kad kol kas tik mažiau nei trečdaliui (31 proc.) įmonių pavyksta pasiekti ES direktyvos numatytą reikalavimą dėl lyčių pusiausvyros, o dalies įmonių valdyme vis dar nedalyvauja nė viena moteris.
 |
| Asociatyvi Tima Miroshnichenko/pexels.com nuotr. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, lygybe.lt
redakcija@jarmo.net
Trečdalyje – nė vienos moters
Duomenis apie lyčių balansą pateikė 162 didelės įmonės ir 7 biržinės bendrovės. Dar beveik 100 įmonių to nepadarė, nors atitinka numatytus kriterijus.
„Surinkti duomenys rodo, kad kelias iki realaus lyčių balanso įmonių valdyme dar ilgas. Nors direktyva įpareigoja įmonių valdyme užtikrinti bent trečdalį nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų, daugelyje valdymo organų vis dar vyrauja viena lytis – dažniausiai vyrai“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | LGKT nuotr. |
Tarnybos duomenimis, 33,7 proc. informaciją pateikusių įmonių nurodė, kad jų valdymo organuose nėra nė vienos moters. Vienoje įmonėje situacija priešinga: nėra nė vieno vyro.
Sektoriai, kuriuose moterų valdymo grandyje vis dar beveik nėra, – energetika, statyba, pramonė, transportas ir logistika, agroverslas bei maisto gamyba.
Ne visur vyksta skaidrios atrankos
Duomenys atskleidė ir procesines spragas – 40 proc. įmonių nurodė, kad neturi aiškių atrankos kriterijų asmenims, siekiantiems tapti vadovais, valdybos ar stebėtojų tarybos nariais (-ėmis).
 |
| LGKT duomenys |
„Atrankos skaidrumas yra kertinis žingsnis siekiant lyčių balanso. Kai nėra aiškių kriterijų, sprendimus gali lemti įpročiai, lyčių stereotipai ar pažintys, o ne kompetencija. Skaidrios atrankos padeda užtikrinti, kad į vadovaujamas pozicijas kandidatuotų įvairių patirčių, išsilavinimo ir požiūrių žmonės. Tai ne tik lygių galimybių, bet ir verslo efektyvumo klausimas – įvairesnės komandos priima labiau pagrįstus sprendimus ir geriau atspindi visuomenę, kuriai dirba“, – pažymi B. Sabatauskaitė.
Dauguma planuoja keistis
61 proc. įmonių, kurios dar nepasiekė lyčių pusiausvyros, nurodė planuojančios taikyti konkrečias priemones situacijai gerinti. Dar 18 proc. įsipareigojo siekti pokyčių, tačiau kol kas neįvardijo, kaip tai padarys.
 |
| LGKT duomenys |
Pasak B. Sabatauskaitės, šie duomenys bus pagrindas tolesnėms konsultacijoms ir rekomendacijoms įmonėms: „Lyčių pusiausvyra valdyme nėra vien skaičių klausimas – tai signalas apie įmonės vadybos brandą, įtrauktį ir gebėjimą matyti visą talentų spektrą. Džiugu, kad dalis įmonių jau imasi veiksmų.“
Nors įstatymai numato, kad direktyvos reikalavimų nesilaikymas įmonėms gali užtraukti baudas, kontrolierės teigimu, jos kol kas nebus taikomos – pirmieji direktyvos taikymo metai skirti padėti įmonėms pasiruošti pokyčiams, identifikuoti kliūtis ir išmokti taikyti lyčių balansą skatinančias priemones. Numatyta, kad įmonės lyčių pusiausvyrą valdyme turi pasiekti iki 2026 m. birželio pabaigos.
Tarnyba planuoja tęsti stebėseną ir viešai skelbti įmones, pasiekusias direktyvos tikslus. Taip pat numatoma organizuoti konsultacijas, mokymus ir gerosios praktikos dalijimosi renginius įmonėms, siekiančioms gerinti lyčių balansą.
 |
| LGKT duomenys |
Apie direktyvąLyčių pusiausvyros įmonių valdybose direktyva įpareigoja dideles įmones užtikrinti, kad viena lytis sudarytų bent trečdalį valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos narių. Lietuvoje reikalavimai taikomi įmonėms, turinčioms daugiau nei 250 darbuotojų, daugiau nei 50 mln. eurų metinių pajamų arba daugiau nei 25 mln. eurų balanse nurodyto turto.