Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad ministerija šį mėnesį ketina Seimui pateikti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus.
 |
| Marija Jakubauskienė | Džojos Gundos Barysaitės/LRS nuotr. |
.png)
Ministrė teigia užsitikrinusi palaikymą
„Esame pasiruošę diskusijai, kad ir kokia ji dabar būtų, ir jeigu reikės daugiau pastangų negu planavome, tikrai jas įdėsime, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų priimtas“, – „Žinių radijui“ teigia ministrė, skelbia BNS.
Projektu siekiama, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra taptų standartine medicinine paslauga, teikiama pagal diagnozę, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį. Tai atvertų galimybę procedūromis naudotis ne tik susituokusioms poroms, bet ir vienišoms moterims bei partnerystę įteisinusiems asmenims, tad ir pačios lyties šeimoms.
Pagal siūlomas pataisas,paslauga būtų teikiama ne tik santuoką sudariusiems žmonėms, bet ir „vyrui ir moteriai, kurie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienus metus, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“.
„Sveikatos temos ir sveikatos apsaugos srities įstatymai visi yra nelengvi įstatymai. Tai palaikymą tikrai turime“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ patikino ministrė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė ELTA sako palankiai vertinanti naujausią Seime įregistruotą projektą.
.jpg) |
| Jūratė Juškaitė | LRS nuotr. |
Anot jos, dabartinis reguliavimas lemia situacijas, kai lietuviai pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vyksta į užsienį. „Kam reikia remti Latvijos klinikas, Skandinavijos valstybių klinikas, kitose valstybėse esančias klinikas, kai tą patį specialistai gali padaryti ir pas mus?“ – delfi.lt cituoja J. Juškaitę.
„Man atrodo, esminis dalykas yra, kad jis atliepia demografines realijas, bando spręsti problemą, o ne apsimesti, kad jos nėra, ir taip pat, aš manau, sukuria platesnes galimybes žmonėms, kurie neturi vaikų, bet nori jų turėti (…). Jeigu bus galimybių žmonėms, kurie nori susilaukti vaikų, tą padaryti, man atrodo, iš to visi tik išloš ir Lietuvoje bus daugiau vaikų juoko“, – akcentuoja J. Juškaitė.
Olekas sako, kad gimtų 500 daugiau naujagimių
Seimo pirmininkas Juozas Olekas šį mėnesį yra sakęs, kad naujoji pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje tvarka pasitarnautų gerinant šalies demografinę padėtį bei apgintų moterų teises į reproducinę sveikatą.
„Aš tai matau kaip teisę moteriai gimdyti ir išspręsti jos sveikatos problemas. (...) Noras gimdyti ir sveikatos problemų sprendimas yra pagrindiniai dalykai. Ir tai prisidėtų prie mūsų tautos išlikimo. <...> Aš manau, kad mes tikrai turime tuo pasinaudoti ir suteikti tokią galimybę norinčioms auginti, gimdyti moterims, kad jos galėtų tą padaryti. Aš nežinau, kodėl mes turėtume tai drausti“, – „Žinių radijui“ kalbėjo Seimo pirmininkas.
 |
| Juozas Olekas | Olga Posaškova/LRS nuotr. |
Politiko skaičiavimu, nauja tvarka galėtų padidinti 500 naujagiminių per metus, tai stabilizuotų „dabartinę geografinę įtampą“.
Čmilytė: žingsnis į priekį, bet kai ką būtina taisyti
LRT radijui Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad projektas plačiai aprašo, reglamentuoja pagalbinio apvaisinimo procedūrą, tačiau yra ir taisytinų vietų.
„Konstitucinis Teismas pasisakė, kad vienišos moterys neturėtų būti diskriminuojamos. Tačiau šiame įstatyme numatyta, kad jos galėtų gauti pagalbinio apvaisinimo procedūrą tik tokiu atveju, jei turi nevaisingumo diagnozę. Vienišumas nėra diagnozė“, – situaciją, kai moterys gali būti diskriminuojamos, įvardija politikė.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | Viktoriios Chornos/LRS nuotr. |
„Vienas klausimas yra nuostata, kuria siūloma įtvirtinti įstatymu, jog nesusituokusios poros pasikreipusios į medikus turės paliudyti, įrodyti, kad kartu gyvena ne mažiau kaip vienerius metus ir turi tikslą kurti šeimą. Kaip praktikoje galėtų būti įgyvendinamas toks įstatyminis reikalavimas – nėra aišku“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Ministerijos atstovė: medikai netikrins socialinės padėties
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Odeta Vitkūnienė komentuoja, kad aptarus situaciją su Teisingumo mnisterija priimtas sprendimas poros sąvoką apibrėžti Civiliniame kodekse kaip vyrą ir moterį, kurie gyvena kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketina kurti šeiminius santykius.
Anot O. Vitkūnienės, medikai nebus įpareigoti tikrinti pacientų socialinės padėties ir jiems papildomos administracinės naštos nėra svarstoma.
Veryga: projektas skirtas tos pačios lyties poroms
Projekto kritikas europarlamentaras teigia nepritariantis, kad vaikų dirbtinio apvaisinimo keliu galėtų susilaukti tos pačios lyties poros, nors būtent tai, anot jo, ir yra tikrasis pataisų siekis.
„Kokioms poroms, net neatlikus tyrimų, galima akimirksniu diagnozuoti „nevaisingumą“? Vienos lyties asmenų poroms“, – pirmadienį savo „Facebook“ įraše paskelbė A. Veryga.
 |
| Aurelijus Veryga | Mathieu Cugnot/EP nuotr. |
„Duočiau 1000 proc. garantiją, kad jei toks įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų <...>, Konstitucinį Teismą netrukus pasiektų gėjų porų ar „vienišų“ vyrų kreipimasis dėl „vienišų“ vyrų teisės susilaukti vaikų“, – svarstė jis.
Keisti jau buvo bandoma
Jarmo.net primena, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas buvo mėginama priimti ir praėjusios kadencijos Seime, tačiau tąkart jos atmestos, kritikams aiškinant, kad procedūra būtų sprendžiami ne sveikatos klausimai, o tenkinami asmeniniai norai, pažymi BNS.
2025 m. balandį po pateikimo Seime pritarta įstatymo pataisoms, pagal kurias dirbtiniu apvaisinimu galėtų pasinaudoti ir nesusituokę asmenys.
Jeigu dabar galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nebus pakeistas, KT sprendimu jis neteks galios 2026 m. balandžio 10 d.
Parengta pagal LRT, BNS, „Žinių radijo“, ELTA, „Delfi“, „Lrytas“, VDA