Pirmadienį euparlamentaro Aurelijaus Verygos „Facebook“ paskyroje paskelbtas įrašas apie pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas – klaidingas ir galintis paskleisti nepagrįstas baimes bei homofobiškas nuostatas. Taip mano Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis, klausydamasis politiko kritikos dėl pateikto siūlymo leisti pagalbinio apvaisinimo procedūrą suteikti ir nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims.
 |
| Jarmo.net koliažas (asmeninio albumo, EP ir „Unsplash“ nuotr.) |
Mano, kad tikslas nutaikytas į vienalytes poras
Vasarį Seime įregistruotas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kartu su Nacionaliniu transplantacijos biuru parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriame numatyta – pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, vienišai moteriai, vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius.
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms, A. Verygai labiausiai užkliūvo tai, kad tokie siūlomi pokyčiai gali sudaryti sąlygas tos pačios lyties lyties poroms susilaukti vaikų.
Socialiniame tinkle pasidalinęs raumeningo ir nėščio vyriškio vizualizacija, politikas dėstė, kad nors siūlymas plėsti pagalbinio apvaisinimo pasiekiamumą ir pateikiamas kaip sprendimas mažėjančiam gimstamumui spręsti, tačiau, jo teigimu, tai gali turėti kitokių pasekmių.
 |
| Momentinė ekrano kopija/„Facebook“ nuotr. |
Politikas įraše kritikuoja siūlymą pataisomis atsisakyti santuokos kaip būtinos sąlygos atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą.
A. Verygos teigimu, vaiko interesai turėtų būti siejami su galimybe augti dviejų tėvų (vyro ir moters) šeimoje. „Kalbame apie būsimą žmogų, kuris kol kas neturi jokio sveikatos paslaugų poreikio. Jis turi poreikį augti saugioje ir pilnavertėje aplinkoje. O tokią galimybę geriausiai galėtų užtikrinti abu tėvai“, – teigia europarlamentaras.
A. Veryga įraše svarsto apie vienišų moterų nevaisingumo nustatymo kriterijus ir teigia, kad mediciniškai jį paprastai galima diagnozuoti tik vertinant abu partnerius. Todėl, jo nuomone, siūlomos pataisos gali būti naudojamos siekiant sudaryti galimybes vaikų susilaukti vienos lyties poroms.
„Kokioms poroms, net neatlikus tyrimų, galima akimirksniu diagnozuoti „nevaisingumą“? Vienos lyties asmenų poroms“, – rašo jis.
„Sąmoningai klaidinantis argumentas“
Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis sako, kad toks argumentas – nepagrįstas.
„Man atrodo, kad tai yra sąmoningai klaidinantis argumentas. Šio reguliavimo atsiradimo priežastis nėra „slaptas kelias“ vienos lyties poroms. O Konstitucinio Teismo išaiškinimas reiškia, kad pagalbinio apvaisinimo prieinamumo negalima sieti vien su šeimine padėtimi. Kitaip tariant, klausimas pirmiausia yra apie lygiateisį priėjimą prie medicininės paslaugos, o ne apie vienos grupės apeinamąjį kelią. Jei valstybė leidžia paslaugą tik susituokusiems, ji diskriminuoja žmones pagal jų statusą, nors medicininis poreikis nuo to nepasikeičia“, – jarmo.net komentuoja A. Rudomanskis.
 |
| Artūras Rudomanskis | Asmeninio albumo nuotr. |
Skleidžia melagienas apie surogaciją
Politikas A. Veryga teigia, kad siūlomi pokyčiai esą susiję ir su surogacija.
„Duočiau 1000 proc. garantiją, kad jei toks įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų <...>, Konstitucinį Teismą netrukus pasiektų gėjų porų ar „vienišų“ vyrų kreipimasis dėl „vienišų“ vyrų teisės susilaukti vaikų“, – svarsto A. Veryga.
Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas A. Rudomanskis sako: „Tai klasikinis atvejis, kai iš musės daromas dramblys: bandoma sukelti baimę ne tuo, kas siūloma dabar, o tuo, kas esą galbūt kada nors iš to išplauks arba neišplauks. Dabartinis projektas kalba apie pagalbinio apvaisinimo prieinamumą medicininių indikacijų pagrindu poroms ir vienišoms moterims. Surogacija tame projekte nenumatyta“.
„Nėra jokio pagrindo teigti, kad balsuojama už surogaciją. Jei kada nors ateityje atsirastų atskiras siūlymas dėl surogacijos, jis turėtų būti svarstomas kaip atskiras klausimas remiantis etiniais ir teisiniais argumentais. Maišyti šias temas dabar yra labiau politinis gąsdinimas negu sąžininga analizė. Bet ar Veryga sąžiningas politikas?“ – retoriškai klausia žmogaus teisių ekspertas.
 |
| Aurelijus Veryga | Fred Marvaux/EP nuotr. |
Kaltina mėginimu riboti visų žmonių teises
Tiesa, A. Rudomanskis sutinka, kad praktikoje siūlomos pataisos gali būti aktualios ir daliai LGBTQ+ žmonių. „Bet iš to daryti išvadą, kad jos iš tikrųjų skirtos tik jiems, yra politiškai patogu tik Verygai ir jo lygio politikams, bet tai teisiškai ir logiškai silpnas šuolis“, – įsitikinęs jis.
Pašnekovas sako, kad įstatymais demokratijose apsaugomos įvairios žmonių grupės.
„Tai normalus lygiateisiškumas. Ir čia nėra ir nereikia ko nors slėpti. Tuo tarpu Veryga iš esmės čia siūlo riboti teises visiems vien todėl, kad jomis galėtų pasinaudoti ir LGBTQ+ žmonės. Tai gana absurdiška logika. Demokratinėje valstybėje įstatymai kuriami ne tam, kad būtų užkirstas kelias vienai visuomenės grupei, o tam, kad teisės būtų taikomos vienodai visiems“, – pabrėžia Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas,
Pagalvokime apie vaikus
A. Veryga įraše teigė, kad mažai dėmesio yra skiriama vaikų interesams. Tiesa, žmogaus teisių ekspertas atkerta – tos pačios lyties porose taip pat auginami vaikai.
„Saugumą ir pilnavertišką aplinką lemia ne tėvų lyčių kombinacija, o santykių kokybė: stabilumas, rūpestis, emocinis ryšys, finansinis ir socialinis saugumas“, – tikino A. Rudomanskis.
Pasak jo, teiginiai, kad vaikams auginti būtina tėvas ir motina, nėra moksliški, kadangi tyrimai nepatvirtina didesnio neigiamų raidos rodiklių lygio tarp vaikų, augančių su homoseksualios ar biseksualios orientacijos tėvais, lyginant su heteroseksualių tėvų vaikais.
„Man atrodo, kad būtent vaiko interesai ir reikalauja, kad valstybė atsisakytų stigmatizuojančio požiūrio į šeimas. Vaiko interesas nėra gyventi ideologiniame paveiksle apie „teisingą šeimos modelį“. Vaiko interesas yra turėti stabilią, mylinčią, saugią, teisiškai apsaugotą aplinką ir prieigą prie reikiamų paslaugų jo raidai. Tai reiškia, kad valstybė turi žiūrėti į realias sąlygas, o ne į simbolinius šūkius apie tai, kokios sudėties „privalo“ būti šeima ar kokia šeima buvo prieš 100 metų“, – aiškina A. Rudomanskis.
Homofobija paliko pėdsaką
A. Veryga teigia, kad įstatymo pakeitimai gali būti naudojami kaip būdas „apeiti“ visuomenės nepritarimą vienos lyties porų galimybei susilaukti vaikų.
Aš sakyčiau, kad tai perdėta interpretacija, – įsitikinęs A. Rudomanskis. – Lietuvoje visuomenės nuomonė šiuo klausimu iš tiesų dar yra pasidalijusi, tačiau tyrimai rodo ir aiškią kaitos tendenciją. 2023 m. Eurobarometro apklausa parodė, kad 39 proc. Lietuvos gyventojų pritarė tos pačios lyties santuokų įteisinimui. Tai didelis augimas, palyginti su 24 proc. 2015 metais. Svarbu ir tai, kad palaikymas yra gerokai didesnis tarp jaunesnių ir didmiesčių gyventojų, kas rodo aiškų kartų skirtumą. <...> Demokratija nėra vien momentinės daugumos nuomonė. Demokratinėje teisinėje valstybėje žmogaus teisės negali priklausyti tik nuo to, ar konkrečiu metu jos yra populiarios. Būtent todėl egzistuoja Konstitucija, kuri gina žmogaus teises“, – pabrėžia ekspertas.
Anos jo, Lietuvoje homoseksualūs žmonės ilgą laiką buvo vaizduojami kaip grėsmė, išimtis, problema.
„Tokia kalba palieka pėdsaką“, – konstatuota A. Rudomanskis.
Pasak jo, seksualinė orientacija vis dar yra viena dažniausiai minimų diskriminacijos sričių Lietuvoje.
LRT 2024 m. skelbto Eurobarometro duomenimis, 59 proc. apklaustųjų sakė nebūtų patenkinti, jei jų vaikas užmegztų romantinius santykius su tos pačios lyties asmeniu, nors tai yra mažiau nei 2019 m., kai taip manė 70 proc.
„Kitaip tariant, skeptiškumą dažnai palaiko ne faktai apie vaikų gerovę, o įsišakniję stereotipai, religinis ar kultūrinis konservatyvumas, menkas pažinimas ir politinė retorika, kuri LGBTQ+ žmones vaizduoja kaip svetimus. Gera žinia ta, kad nuostatos keičiasi, ypač tarp jaunesnių žmonių, o dinozauriškos" nuostatos nyksta“, – teigiamus ženklus visuomenėje įvardijo ekspertas.