Beveik kas trečia šalies gyventoja savo draugų ar šeimos rate žino moterį, kuri nukentėjo nuo smurto artimoje aplinkoje. Smurtą patyrusią moterį pažįsta ir maždaug kas penktas vyras. Tai atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.
 |
| Asociatyvi „SHVETS production“/pexels.com nuotr. |
.png)
Nukentėjusias moteris žino ir draugų rate, ir kaimynystėje
Paklaustos, ar savo draugų arba šeimos rate pažįsta bent vieną moterį, nukentėjusią nuo smurto artimoje aplinkoje, teigiamai atsakė atitinkamai 29 proc. ir 27 proc. respondenčių. Dar 21 proc. apklaustųjų prisipažino, kad smurtą patyrusi moteris yra jų kaimynystėje.
To paties pasiteiravus vyrų, 17 proc. atsakė pažįstantys nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusią moterį draugų rate, 16 proc. – šeimos rate, 15 proc. – ten, kur gyvena.
Savo ruožtu smurtą patyrusį vyrą apklausos dalyviai ir dalyvės pažįsta retai – tokį asmenį gali nurodyti vos iki 6 proc. šalies gyventojų. Ne dažnai apie smurtą tyrimo dalyviai (-ės) žino ir darbo arba mokslo aplinkoje.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, tyrimo duomenys atskleidžia tendenciją, kad moterys visais atvejais dažniau pažįsta smurtą patiriančias kitas moteris.
„Būtent draugės ir pažįstamosios paprastai būna pirmasis, o kartais ir vienintelis kontaktas, kuriam moterys pasisako apie patiriamą smurtą. Deja, didelė dalis tokių pranešimų ir lieka šiame siaurame rate bei nepasiekia oficialių institucijų. Viena to priežasčių – visuomenėje vis dar vyraujantis netikėjimas smurtą patyrusiomis moterimis“, – sako ji.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | G. Grėbliūnės/LGKT nuotr. |
Netoli pusės gyventojų mano, kad moterys „sutirština spalvas“
Apklausos duomenimis, netoli pusės (45 proc.) šalies gyventojų mano, kad kaltindamos vyrus dėl smurto, moterys yra linkusios „sutirštinti spalvas“. Dažniau tokį įsitikinimą reiškė būtent vyrai (52 proc. apklaustųjų), ypač vyresnio amžiaus.
Jaunesni respondentai (-ės) rodė didesnį supratingumą: 18–35 metų amžiaus apklaustųjų kategorijoje tik trečdalis pritarė, kad kalbėdamos apie smurtą, moterys linkusios perdėti. Didesnioji dalis šios amžiaus grupės tyrimo dalyvių su tuo nesutiko.
Vertinant teiginį „kaltindamos vyrus dėl smurto, moterys yra linkusios „sutirštinti spalvas“, nuomonės išsiskyrė ir šeiminės padėties atžvilgiu – dažniau tam pritarė susituokę ar partnerystėje gyvenantys asmenys nei nesusituokusieji (-iosios).
B. Sabatauskaitės teigimu, per pastaruosius šešerius metus, kai 2019-aisiais buvo atlikta analogiška apklausa, tendencija kaltinti smurtą patyrusias moteris beveik nepakito. Kontrolierė taip pat pastebėjo, kad šiemet padaugėjo nežinančių ar neturinčių nuomonės šiuo klausimu gyventojų.
„Tokios tendencijos kelia nerimą ir rodo tam tikrą poliarizaciją bei pasimetimą visuomenėje, kai kalbame apie smurtą prieš moteris. Nuomonė, kad smurtą patyręs žmogus „sutirština spalvas“, realybėje gali virsti patirčių nuvertinimu, menkinimu, pasiūlymu pergalvoti, ar tikrai atsitiko taip, kaip žmogus pasakoja. Tai gali paskatinti žmogų susitaikyti su smurtiniu elgesiu ir niekur daugiau dėl to nesikreipti“, – sako ji.
Todėl, anot B. Sabatauskaitės, į šią sritį būtina atkreipti didesnį dėmesį tiek apsaugant nukentėjusius nuo smurto asmenis, tiek įgyvendinant kompleksines prevencines priemones.
2024 m. „Eurostat“, Pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir Europos lyčių lygybės instituto atlikto tyrimo duomenimis, fizinį smurtą arba grasinimus ir (arba) seksualinį smurtą Europos Sąjungoje yra patyrusi kas trečia moteris.
Iš moterų, kurios patyrė fizinį smurtą, grasinimus ir / ar seksualinį smurtą per savo gyvenimą, apie incidentą policijai pranešė vos 14 proc. tyrimo dalyvių, tik penktadalis susisiekė su sveikatos ar socialinėmis tarnybomis.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 m. liepos 18–25 dienomis. Ją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1009 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.