Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) paskelbė naują Lyčių lygybės indeksą. Europos Sąjungoje lyčių lygybė įvertinta 63,4 balo iš 100. Šiemet indeksas pristatytas reikšmingai atnaujinus jo skaičiavimo metodiką, todėl duomenys atskleidžia tikslesnį lyčių lygybės vaizdą – įtraukti tokie rodikliai kaip moterų ir vyrų pensijų atotrūkis ir tikėtina sveiko gyvenimo trukmė sulaukus 65-erių.
 |
| Asociatyvi Rubi Salgado/pexels.com nuotr. |
.png)
Lietuva šiemet surinko 60,9 balo iš 100 galimų ir užima 14 vietą tarp ES valstybių narių – dviem pozicijomis aukščiau nei pernai, kai Lietuva buvo 16-ta. Aukščiausiose Lyčių lygybės indekso vietose – Švedija, Prancūzija, Danija ir Ispanija, žemiausiose šiemet – Latvija, Čekija, Vengrija ir Kipras.
 |
Europos lyčių lygybės indekso 2025 įvertinimai | EIGE informacija |
„Lietuvos rezultatas rodo pažangą, tačiau nepakankamai greitą, kad pasivytume Europos vidurkį. Indeksas atskleidžia, kad esame vieni iš pirmaujančiųjų dalyvavimo darbo rinkoje srityje – pagal „pilnu etatu“ dirbančių moterų ir vyrų skaičius užimame antrą vietą ES. Tačiau tuo pat metu matome, kad išlieka ryškūs moterų ir vyrų pajamų skirtumai, moterims vis dar tenka didesnė buities ir rūpybos artimaisiais našta. Akivaizdu, kad progresas nėra nuoseklus ir ne visose srityse pasireiškia vienodai“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | G. Grėbliūnės/LGKT nuotr. |
Vertinimas nevienareikšmis
Geriausiai Lietuva įvertinta pinigų srityje – skirta 81,9 balo ir 6 vieta ES. Indekso autorių teigimu, šį aukštą įvertinimą lemia gyventojų ekonominė situacija ir sąlyginai mažas pensijų atotrūkis. Nors moterų pensijos Lietuvoje yra 12 proc. mažesnės nei vyrų, šiuo metu tai vienas mažiausių skirtumų Europoje.
Išlieka nelygybė tarp moterų ir vyrų pajamų, ypač porose, turinčiose vaikų. Poroje gyvenančių moterų uždarbis atitinka vidutiniškai 77 procentus partnerio pajamų. Jei pora turi vaikų – šis procentas sumažėja iki 59.
Lietuva ir toliau išsiskiria dideliu moterų ir vyrų išsilavinimo atotrūkiu. Aukšto lygio* išsilavinimą yra įgiję 71 proc. moterų ir 53 proc. vyrų 30–34 metų grupėje. Tai vienas didžiausių skirtumų ES. Indekso autorių teigimu, pastarąjį dešimtmetį Lietuva stipriai nepasistūmėjo profesinės segregacijos srityje – profesijų pasirinkimai dažnai nulemti lyčių stereotipų. 4 iš 5 žmonių, įgijusių pedagogikos, humanitarines, meno ir socialines specialybes, yra moterys. Savo ruožtu 2 iš 3 įgijusiųjų matematikos, inžinerijos, technologijų, kitų tiksliųjų mokslų specialybes yra vyrai.
Dideli iššūkiai – sveikata ir namų ūkio darbai
Pagal Lyčių lygybės indeksą, sveikatos sritis išlieka viena silpniausių. Lietuva čia užima 24 vietą ES. Tik 45 proc. moterų Lietuvoje savo sveikatą vertina gerai ar labai gerai – mažiausiai visoje ES. Teigiamai savo sveikatą vertinančių vyrų – 55 proc.
„Nors moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai, jų sveikata senatvėje yra blogesnė. Indeksas rodo, kad tik 37 proc. 65 metų sulaukusių moterų Lietuvoje gali tikėtis vyresniame amžiuje gyventi be didelių ar vidutinių sveikatos problemų, o vyrų rodiklis yra beveik dešimtadaliu didesnis. Tai reiškia, kad moterys sendamos dažniau patiria su sveikata susijusių apribojimų, o tai tiesiogiai veikia jų kasdienį gyvenimą, savarankiškumą ir galimybes aktyviai dalyvauti visuomenėje“, – pastebi B. Sabatauskaitė.
Indekso duomenys rodo, kad 60 proc. moterų kasdien užsiima namų ruošos darbais (maisto gaminimu, valymu, skalbimu ir pan.), kai tarp vyrų tokią veiklą kasdien atlieka tik 33 proc. Taigi, moterys šiuos darbus atlieka beveik dvigubai dažniau. 37 proc. moterų kasdien daugiau nei penkias valandas skiria vaikų iki 11 metų priežiūrai. Vyrų – 25 proc. Lietuvoje vyresnės moterys ne tik patiria daugiau sveikatos sunkumų, bet ir dažniau nei vyrai imasi buities ir priežiūros darbų, o tai reiškia, kad lyčių skirtumai rūpybos srityje senstant tik didėja.
Apie Lyčių lygybės indeksą ir naują metodologiją
Lyčių lygybės indeksas matuoja ES valstybių lyčių lygybės pažangą šešiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos. 2025 metų Lyčių lygybės indeksas yra pirmasis po esminės metodologijos peržiūros. Naujoji metodika leidžia tiksliau matuoti skirtumus tokiose srityse kaip rūpyba, individualus uždarbis namų ūkiuose, sveikatos elgsena ar lyčių balansas informacinių technologijų sektoriuje. Indeksas matuojamas 0–100 balų skalėje, atnaujinti duomenų šaltiniai ir perskaičiuoti visi ankstesnių metų rezultatai.
* Aušto lygio išsilavinimu, pagal Tarptautinį standartizuotą švietimo klasifikatorių (ISCED), vadinamas 5–8 lygio išsilavinimas, kuriam priskiriami bakalauro, magistro, daktaro laipsniai bei trumpųjų studijų pakopa, esanti aukščiau vidurinio išsilavinimo, bet žemiau bakalauro studijų pakopos.