Seime po pateikimo pritarus seksualinio smurto ir priekabiavimo teisinio reguliavimo reformai, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad siūlomi pokyčiai yra svarbus žingsnis siekiant efektyvesnės aukų apsaugos bei modernesnio požiūrio į seksualinius nusikaltimus.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
.png)
„Tai tik pirma – pateikimo – stadija, kuri pasiekė plenarinę posėdžių salę po ilgo pilietinės visuomenės, mokslininkų, skirtingų institucijų suburtų vienoje Seimo darbo grupėje darbo“, – rašė B. Sabatauskaitė tinkle „Facebook“.
Pasak kontrolierės, reforma numato aiškų vaikų viliojimo internete draudimą, vienodas bausmes už seksualinį smurtą prieš moteris ir vyrus, atsakomybę už seksualinį priekabiavimą darbo vietoje bei viešosiose erdvėse. Taip pat siūloma seksualinį smurtą apibrėžti per laisvanoriško sutikimo nebuvimą.
Kontrolierės teigimu, šie pokyčiai svarbūs visuomenine prasme.
„Ši reforma yra itin svarbi, nes teisė pajėgi padėti keisti požiūrį ir mažinti aukų kaltinimo tendencijas. Bei atsižvelgti į tai, ką mokslas sako jau daugybę laiko – kad žmogus esantis didžiuliame strese, nebūtinai bėga ar kovoja, bet ir sustingsta“, – pažymėjo ji.
B. Sabatauskaitė akcentavo, kad siūlomi pakeitimai panaikintų dabar galiojančią skirtį tarp tam tikrų seksualinio pobūdžio nusikaltimų, už kuriuos numatomos nevienodos bausmės priklausomai nuo nukentėjusiojo lyties.
„Reforma ištrintų ir tą keistą skirtį tarp seksualinio pobūdžio nusikaltimų, kurie padaromi prieš moteris ar vyrus, kurie buvo vertinami skirtingais bausmės dydžiais“, – teigė ji.
Anot kontrolierės, argumentai, kad išžaginimą ir seksualinį prievartavimą būtina atskirti dėl galimų skirtingų pasekmių, nėra pakankamai įtikinami, nes teismai ir toliau turėtų galimybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti visas reikšmingas aplinkybes bei nusikaltimo padarinius.
Ji taip pat išskyrė siūlymą aiškiai uždrausti seksualinį priekabiavimą viešosiose vietose.
„Negana to, reforma pagaliau pasiūlytų aiškiai drausti seksualinį priekabiavimą viešose vietose“, – rašė B. Sabatauskaitė.
Kas siūloma?
FRA • EIGE • EUROSTAT
Smurto prieš moteris rodikliai Lietuvoje
Duomenys rodo reikšmingą seksualinio smurto paplitimą.
10,2%
seksualinį smurtą patyrė per gyvenimą
16,6%
smurtas iš partnerio
7,4%
išžaginimas
Duomenys apima skirtingas smurto formas – nuo partnerio smurto iki seksualinių nusikaltimų.
Šaltiniai:
FRA (European Union Agency for Fundamental Rights), EIGE, Eurostat – „Violence against women survey“ (2024)
Lietuvos Respublikos prokuratūra – veiklos ataskaita (2025)
FRA (European Union Agency for Fundamental Rights), EIGE, Eurostat – „Violence against women survey“ (2024)
Lietuvos Respublikos prokuratūra – veiklos ataskaita (2025)
Kontrolierė pripažino, kad tolimesnis reformos svarstymas parlamente gali kelti itin daug diskusijų, tačiau pabrėžė, jog panašius pokyčius jau yra įgyvendinusios dešimtys Europos valstybių.
„Šios reformos diskusijos nebus lengvos. Tačiau daugiau nei 20 Europos valstybių nuėjo šiuo keliu, gali ir Lietuva“, – teigė ji.
Jarmo.net primena, kad ketvirtadienį pateikimo stadijoje už seksualinio smurto srities teisinio reguliavimo pokyčius balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 13 parlamentarų.
Pataisas rengusios darbo grupės pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė teigia, kad pokyčiais siekiama veiksmingesnės teisingumo sistemos.
„Dauguma seksualinio smurto atvejų įvyksta ne gatvėje, o artimoje aplinkoje. Tačiau mūsų baudžiamieji įstatymai šiandien nebeužtikrina tinkamos nukentėjusiųjų apsaugos. Parengėme visą paketą siūlymų, kurie užtikrins neišvengiamą atsakomybę už seksualinius nusikaltimus, mažins pakartotinį aukų traumavimą ir įtvirtins valstybės nuostatą, kad seksualinis smurtas jokia forma nebus toleruojamas“, – pareiškė A. Bilotaitė.
Įstatymu siūloma įtvirtinti sutikimu turėti lytinių santykių reguliavimą.
„Sutikimas reiškia pagarbą sau ir kito žmogaus apsisprendimo laisvei. Tai taip pat reiškia, kad vyro noras turėti lytinių santykių nėra moters pareiga. Mes nesiūlome nei eksperimento, nei revoliucijos. Siūlome rinktis kelią, kuriuo jau eina didžioji dauguma Europos valstybių. Tai yra pagarbos žmogaus orumui kelias“, – teigia A. Bilotaitė.
Darbo grupė parengė pasiūlymus plėsti ir griežtinti atsakomybę už seksualinį priekabiavimą, taip pat keisti seksualinio smurto reglamentavimą, pagrindiniu nusikaltimo požymiu nustatant ne jėgos panaudojimą, o laisvanoriško sutikimo seksualiniams santykiams nebuvimą.
Didelis dėmesys pasiūlymų pakete skiriamas vaikų apsaugai nuo seksualinio smurto.
Pasak A. Bilotaitės, kai kurios nuostatos prasilenkia su logika ir žmogiškumu, nes seksualinis smurtas traumuoja taip pat stipriai, nepriklausomai nuo aukos lyties, nei nuo prievartos formos. Pavyzdžiui, pagal Baudžiamąjį kodeksą, už seksualinę prievartą prieš mažametį berniuką gali būti taikoma švelnesnė atsakomybė negu už analogišką nusikaltimą prieš mažametę mergaitę.
 |
| Asociatyvi Kha Ruxury/pexels.com nuotr. |
Parengti pasiūlymai ir plėsti baudžiamąją atsakomybę už vaikų viliojimą skaitmeninėje erdvėje.
Taip pat siūloma ilginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą seksualinės prievartos nusikaltimams prieš nepilnamečius. Jeigu pakeitimai būtų priimti, senaties terminas būtų pratęstas 5 metus ir galiotų iki 30 metų nuo nusikaltimo įvykdymo.
Siekiant apsaugoti seksualinį smurtą patyrusius vaikus nuo kontakto su smurtautoju, siūloma nustatyti teismams pareigą visais atvejais svarstyti galimybę skirti smurtautojui baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Ši iniciatyva gimė reaguojant į atvejus, kai laikinai iš įkalinimo įstaigos išleisti smurtautojai grįžta į namus pas nuo jų nukentėjusius vaikus.
Pateiktus teisės aktų projektus Seime numatoma svarstyti rudens sesijoje.