Daugiau nei 400 trikampių – tiek iš rožinio popieriaus pagamintų ženklų buvo padėta šalia Teisingumo ministerijos birželį vykusių LGBTQ+ eitynių metu.
 |
| LGBTQ+ eitynių Vilniuje metu Tolerantiško jaunimo asociacijos nariai atkreipė dėmesį į dbartinės Teisingumo ministerijos vadovybės priešišką požiūrį prieš LGBTQ+ teises | Nail Garejev nuotr. |
.png)
„Rožiniais trikampiais naciai žymėdavo homoseksualius vyrus. Manome, kad šis simbolis šiandien atspindi tai, kaip Teisingumo ministerija vertina LGBTQ+ teises“, – tuomet pareiškė TJA pirmininkas Artūras Rudomanskis.
 |
| Spaudos konferencija apie LGBTQ+ aktyvistų akciją šalia Teisingumo ministerijos | Luko Balandžio/BNS nuotr. |
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL skelbė, kad eitynėse „Už lygybę!“ dalyvavo 18 tūkst. žmonių.
Dalis tą dieną vykusių eitynių metu demonstruotų trikampių gimė kelias dienas anksčiau prie stalų jaunimo erdvėje „22 bendra būtis“, kur birželio 1–5 dienomis vyko renginių ciklas „Pride House 2026“.
Visą savaitę ši vieta tapo LGBTQ+ bendruomenės namais: čia buvo rišamos užrašų knygutės, dekoruojami drabužiai, kuriami plakatai eitynėms, kalbamasi apie saugumą, jaunimo radikalizaciją, savivertę ir teisę būti savimi.
 |
| Eitynių dalyviai reikalavo lygiateisiškumo | Mindaugo Dulinsko nuotr. |
„Pride House“ – tai antrus metus vykstanti nevyriausybininkų iniciatyva, skirta LGBTQ+ bendruomenei ir jos sąjungininkams. TJA kartu su partneriais joje siekia kurti erdvę, kurioje ruošiantis „Pride“ eitynėms galima trumpam atsikvėpti, sustoti ir susipažinti, išgirsti vieniems kitus, pasitikrinti dėl ŽIV, pasikalbėti apie nerimą, saugumą, tapatybę ir tai, kaip iš pavienių patirčių gimsta bendras tikslas.
Šiemet „Pride House“ programoje vyko devynios veiklos, kuriose dalyvavo apie 100 dalyvių, taip pat vienas šuo ir vienas kačiukas. Organizatoriai sako, kad ši detalė geriausiai nusako savaitės atmosferą – gyvą, šiltą ir kiek netvarkingą bendruomenės erdvę, kurioje žmonės ateina pabūti.
„Visuomenės fokusui nukrypstant tik į LGBTQ+ eitynes, kurios išties mums kelia labai daug emocijų, nes jose pagaliau pasijuntame didelės, matomos, drąsios bendruomenės dalimi, kartu vyksta ir nematomas mūsų darbas. „Pride House“ yra ta vieta, kur bendruomenė iš tikrųjų kvėpuoja: čia gimsta idėjos, ryšiai, pasitikėjimas ir protesto formos“, – teigė „Pride House“ metu vykusios diskusijos apie radikalizaciją moderatorius, LGBTQ+ temomis rašantis žurnalistas Jonas Valaitis.
 |
| Jonas Valaitis | Luko Balandžio / BNS nuotr. |
Viena iš protesto formų šiemet tapo rožiniai trikampiai. „Pride House“ metu LGBTQ+ žmonės ir jų palaikytojai gamino apie 400 trikampių iš rožinio popieriaus, o birželio 6 dieną, eitynėms pasiekus Teisingumo ministeriją, jie buvo palikti prie institucijos pastato.
Apie šią akciją dar prieš eitynes skelbė LRT.lt, BNS, TV3.lt, 15min.lt ir kiti portalai. Žiniasklaida minėjo, kad TJA akcija „Teismai gina lygybę, ministerija skaldo valstybę“ rengiama reaguojant į Teisingumo ministerijos sprendimus skųsti teismų sprendimus, kuriais ministerija įpareigojama registruoti tos pačios lyties porų partnerystę.
 |
| Rožinio trikampio simbolį eitynėse segėjo ir žinomas dizaineris Lukas Svirplys | Mindaugo Dulinsko nuotr. |
TJA pirmininkas Artūras Rudomanskis prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje priminė, kad rožinis trikampis nacistinėje Vokietijoje buvo naudojamas homoseksualiems vyrams ir biseksualiems asmenims žymėti koncentracijos stovyklose. Vėliau LGBTQ+ bendruomenė šį simbolį susigrąžino kaip pasipriešinimo, solidarumo ir atminties ženklą.
„Šiandien jis primena, kas nutinka tada, kai vienų žmonių teisės laikomos mažiau svarbiomis nei kitų“, – sakė A. Rudomanskis.
Pasak jo, prie Teisingumo ministerijos palikti rožiniai trikampiai – perspėjimas apie institucijų atsakomybę. „Diskriminacija dažniausiai prasideda ne nuo atviro persekiojimo, o nuo institucijų neveiklumo, delsimo ir bandymo vienų žmonių teises laikyti mažiau svarbiomis nei kitų“, – kalbėjo A. Rudomanskis.
 |
| Artūras Rudomanskis | Luko Balandžio/BNS nuotr. |
2025 m. Konstitucinis Teismas atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepriims atskiro įstatymo. Vis dėlto Teisingumo ministerija ėmė skųsti teismų sprendimus, kuriais ji įpareigojama registruoti porų partnerystę. Ministerija savo ruožtu yra teigusi, kad skundais nekvestionuoja partnerystės pripažinimo fakto, bet ginčija prievolę ją įregistruoti.
„Pride House“ organizatoriai pabrėžia, kad būtent tokiose situacijose bendruomenės erdvės tampa būtina jų sąlyga. „Čia žmonės kartu ieško kalbos tam, ką patiria kasdien: teisinį neapibrėžtumą, nesaugumo jausmą, spaudimą slėptis, norą veikti“, – akcentavo J. Valaitis.
Savaitės programa apėmė kūrybines veiklas – knygų rišimo, popieriaus perdirbimo, plakatų kūrimo, drabužių dekoravimo ir mainų dirbtuves
„LGBTQ+ bendruomenei saugi vieta yra konkretus dalykas: vieta, kur gali pasakyti savo vardą, papasakoti savo istoriją, paklausti nepatogaus klausimo ir nebūti paverstas problema“, – teigia Artūras Rudomanskis.
Viešai skelbtame vienos iš „Pride House“ veiklų aprašyme buvo nurodoma, kad knygų rišimo dirbtuvėse naudotos likutinės medžiagos ir seni daiktai, kuriems suteikiamas naujas gyvenimas, o pats renginys kvietė kalbėtis apie solidarumą, žmogaus teises ir pagarbą įvairovei.
Kita programos dalis buvo skirta emocinei gerovei ir savęs pažinimui. Dalyviai buvo kviečiami į kūrybinę savirefleksiją per LGBTQ+ prizmę, dramos terapijos patyrimą, pokalbius apie saugumo jausmą. Programoje taip pat vyko diskusija apie jaunimo radikalizaciją ir socialinio saugumo iššūkius LGBTQ+ žmonėms.
„LGBTQ+ bendruomenei saugi vieta yra konkretus dalykas: vieta, kur gali pasakyti savo vardą, papasakoti savo istoriją, paklausti nepatogaus klausimo ir nebūti paverstas problema. „Pride House“ yra būtent tokia vieta“, – sakė A. Rudomanskis.
Pasak jo, šių metų patirtis parodė, kad „Pride House“ turėtų būti matomas ne mažiau nei pačios eitynės. Eitynės yra masinis viešas pareiškimas, tačiau bendruomenės namuose vykstantys pokalbiai ir kūrybiniai procesai padeda suprasti, dėl ko tas pareiškimas apskritai reikalingas.
„Jeigu eitynėse matome rezultatą – plakatus, vėliavas, šūkius, solidarumą, – tai „Pride House“ yra vieta, kur visa tai gimsta ir kur žmogus pirmą kartą ateina vienas, o išeina jau žinodamas, kad nėra vienas“, – teigė R. Rudomanskis.
„Pride House 2026“ organizavo Tolerantiško jaunimo asociacija, bendradarbiaudama „Rosa Luxemburg“ fondu.