Aktyvistė Laura Gintalaitė liudija likus 40 minučių iki teroristinio išpuolio Berlyne prieš „Pride“ dalyvius ji buvusi maždaug vos už 500 metrų nuo atakos vietos. Vokietiją sukrėtus tragedijai, kurią pareigūnai vadina islamistiniu išpuoliu, ji paskelbė Vokietijos lietuvių kreipimąsi į Lietuvos aukščiausio rango politikus, raginantį pareikšti solidarumą su LGBTQ+ ir imtis žingsnių, siekiant užtikrinti šios bendruomenės saugumą ir mūsų šalyje.
 |
| Aktyvistė Laura Gintalaitė po atakos Berlyne paskelbė Vokietijos lietuvių kreipimąsi į Lietuvos vadovus | Jarmo.net koliažas (asmeninio albumo nuotr. ir stop kadras) |
.png)
Šeštadienį Berlyne vykusiose Kristoforo gatvės dienos (angl. Christopher Street Day, CSD) eitynėse dalyvavusi aktyvistė, santykių ir seksualumo konsultantė L. Gintalaitė pasakojo, kad likus maždaug 40 minučių iki teroristinio išpuolio fotografavusi renginį už pusės kilometro nuo būsimos nusikaltimo vietos.
Paskutines nuotraukas L. Gintalaitė renginyje užfiksavo apie 21 val. 18 min.
„Kol dar nieko nebuvo įvykę, nuotaika buvo linksma, pakylėta. Šios eitynės vyksta kasmet todėl, jog bet kurioje šalyje dar trūksta tinkamos žmogaus teisių apsaugos. Vokietijoje taip pat tikrai yra ką gerinti“, – interviu portalui jarmo.net sakė L. Gintalaitė.
Aktyvistės kalbėjo, kad dalyvaudama renginyje ji negalvojo, kad tą patį vakarą gali būti surengta teroristinė ataka.
L. Gintalaitė pasakojo prieš išpuolį su draugu(e) grįžusi Brandenburgo vartų link ir atsidūrusi toje pačioje miesto dalyje, kurioje netrukus buvo surengta ataka.
„Vėl grįžome arčiau Brandenburgo vartų ir buvome toje pusėje, kur įvyko išpuolis. Nebuvome tame pačiame parke. Kaip vėliau išsiaiškinau, buvome maždaug už 500 metrų. Jeigu būtume nusprendę dar kur nors atsisėsti, gal būtume patekę į evakuaciją ar net patį užpuolimą. Tai tikrai galėjau būti aš arba mano draugai“, – sakė aktyvistė.
Ji kritikavo asmenis, kurie dėl smurto kaltę mėgina perkelti patiems eitynių dalyviams.
„Kai kurie žmonės sako: ko jūs ten susirinkote – dėl to ir įvyko, nes jūsų buvo per daug. Bet teroristinės atakos vyksta ir metro. Gal tuomet reikia ir į darbą nevažiuoti, sėdėti namuose? Tai absurdiškas argumentas“, – kalbėjo ji.
Vokietijos pareigūnų skaičiavimu, atakos metu viena moteris žuvo. Be jos buvo sužeisti dar 31 žmogus.
Užpuolikas į žmones rėžėsi transporto priemone, o vėliau eitynių dalyvius puolė aštriu ginklu, galimai mačete. Vokietijos institucijos įvykį tiria kaip islamistinį teroristinį išpuolį.
Pasak L. Gintalaitės, po atakos renginys buvo nutrauktas, bendruomenę apėmė šokas.
Nežinomybė
Apie įvykusią ataką ji sužinojo jau pasitraukusi iš renginio teritorijos ir su keliais žmonėmis eidama į LGBTQ+ barą.
„Gavę žinutę su klausimu, ar visi mano draugai gyvi, ar visi sveiki, ir sužinoję, kas įvyko, sustojome ant šaligatvio ir apsikabinome. Mačiau važiuojančius policijos ir greitosios pagalbos automobilius, bet nežinojome, kur jie važiuoja. Į barą nuėjome jau nebe šokti, o tiesiog tam, kad turėtume vietą atsisėsti ir parašyti draugams“, – pasakojo L. Gintalaitė.
 |
| Išpuolio vieta | „France 24“ vaizdo medžiagos stop kadras |
Pasak jos, pirmosiomis minutėmis nebuvo aišku nei tai, kur tiksliai surengta ataka, nei kas galėjo nukentėti.
„Iš pradžių nežinai, kas įvyko. Gal transporto priemonė įvažiavo į didelę žmonių minią ten, kur mes taip pat buvome. Nežinojome, ar kas nors sužeistas, ar tarp nukentėjusiųjų nėra mūsų draugų. Buvo baisoka“, – sakė ji.
Svarbu apkabinti draugus
Kitą dieną po teroro atakos L. Gintalaitė dalyvavo prie Brandenburgo vartų surengtame aukų pagerbime. Čia žmonės nešė gėles, degė žvakes ir reiškė solidarumą su išpuolio paveikta LGBTQ+ bendruomene.
Apie akciją L. Gintalaitė paskelbė ir socialiniame tinkle „Facebook“.
„Dabar jau žinome, kad žvakes vakar prie Brandenburgo vartų Berlyne degėme ir gėles nešėme mamai, Lenkijos pilietei, kuri su savo dukra protestuoti ir švęsti CSD atvažiavo iš Varšuvos“, – savo paskyroje rašė ji.
 |
| Prie Brandenburgo vartų surengtas teroro akto aukų pagerbimas | „Wikimedia Commons“ nuotr. |
Lenkijos institucijos patvirtino, kad per išpuolį žuvusi moteris buvo 65-erių Lenkijos pilietė, atvykusi į Berlyną kartu su dukra. Dukra per ataką taip pat buvo sužeista, tačiau išgyveno.
Pirmadienį gedulo ir solidarumo renginiai vyko 27 Vokietijos miestuose, jie tęsėsi ir Berlyne.
L. Gintalaitės teigimu, dalyvauti minėjime jai buvo svarbu ne tik dėl žuvusiosios pagerbimo, bet ir dėl galimybės susitikti su išpuolį išgyvenusiais draugais bei bendruomenės nariais.
 |
| Prie Brandenburgo vartų Berlyne liepos 27 d. vyko minėjimas | Gali Jaffe nuotr. |
„Buvo svarbu vėl susitikti draugus, apsikabinti ir pasikalbėti apie tai, kas vyko, o ne sėdėti namuose. Kai vyksta tokie teroristiniai aktai, teroristai norėtų, kad visi liktų namuose ir bijotų. Buvo daug kalbama apie tai, kad mes nebijome, kad visada buvome ir būsime“, – sakė ji.
„Labiausiai įstrigo žmonės, kurie apkabino vieni kitus, daugybė liūdnų veidų ir verkiančių žmonių. Tačiau buvo ir tinkamai parinktos muzikos, kuri turėjo pakelti dvasią. Dainos kalbėjo apie tai, kad nepasiduosime ir kad liksime, kokie esame“, – pasakojo aktyvistė.
.jpg) |
| Minėjimas liepos 26 d. | Lauros Gintalaitės nuotr. |
Pirmadienį L. Gintalaitė kartu su Vokietijos lietuviais išsiuntė viešą kreipimąsi Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerui Mindaugui Sinkevičiui, Seimo pirmininkui Juozui Olekui. Kreipimosi kopija adresuota ir užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui.
„Net ir įvykus teroristiniam aktui prieš LGBTQ+ bendruomenę Vokietijos sostinėje Berlyne iš Lietuvos lyderių girdėti tik spengianti tyla. O ji pavojinga. Tylėti negalime sau leisti“, – socialiniame tinkle skelbė L. Gintalaitė.
.jpeg) |
| Minėjimas liepos 26 d. | Lauros Gintalaitės nuotr. |
Interviu jarmo.net ji pabrėžė, kad pirmosiomis dienomis nebuvo paskelbta nužudytosios pilietybė, o fiziškai nukentėjusiųjų tapatybės iki šiol neatskleidžiamos.
„Tai galėjo būti ir žmogus iš Lietuvos. Kaip būtų atrodę, jeigu vėliau būtų paaiškėję, kad auka – Lietuvos pilietė, ir tik tada būtų pareikšta užuojauta? Mes nežinome ir 31 sužeistojo tapatybių – tarp jų gali būti lietuvių“, – sakė L. Gintalaitė.
Viešame kreipimesi teigiama, kad Lietuvos valdžios institucijų reakcija yra svarbi užsienio politikos patikimumui.
„Praėjus daugiau nei parai po žiauraus išpuolio vieno didžiausių Kristoforo Gatvės Dienos (angl. Christopher Street Day (CSD)) eitynių už lygias teises ir demokratiją Europoje metu, nei viena Lietuvos valdžios institucija neišreiškė solidarumo su išpuolio aukomis“, – rašoma kreipimesi.
Ministras: Lietuva solidarizuojasi
Užsienio reikalų ministras K. Budrys sekmadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė užuojautą žuvusiosios artimiesiems ir pareiškė, kad Lietuva solidarizuojasi su Vokietija.
„Mūsų visuomenėse nėra vietos neapykantai ir smurtui. Lietuva visiškai solidarizuojasi su Vokietija“, – teigė ministras.
 |
| Kęstutis Budrys sekmadienį išplatino tokį pareiškimą | Momentinė ekrano kopija |
Kreipimesi Lietuvos institucijos raginamos neapsiriboti simbolinėmis užuojautomis, o imtis priemonių LGBTQ+ žmonių saugumui bei lygybei užtikrinti.
„Tikimės ne tik pareiškimų, bet ir konkrečių veiksmų užtikrinti LGBTQ+ žmonių saugumą Lietuvoje, pradedant kova su neapykanta socialiniuose tinkluose, patyčiomis mokyklose, tos pačios lyties žmonių santuokų įteisinimu ir baigiant tarpinstituciniu darbu užtikrinant, kad tokie žiaurūs nusikaltimai kaip įvykęs Visagino apylinkėse nebepasikartotų“, – rašoma dokumente.
Jarmo.net primena, kad 2026 m. vasarį Visagino apylinkėse dėl seksualinės orientacijos buvo užpultas vyras, kuris, atviliotas į mišką, buvo žiauriai sumuštas, apiplėštas, pririštas prie medžio, o egzekucija – filmuojama. Teismas du užpuolikus pasiuntė už grotų, o trečiąjį nuteisė lygtinai.
Pasak L. Gintalaitės, Lietuvos vadovai, reaguodami į išpuolį Berlyne, turėtų įvardyti, kad ataka buvo nukreipta prieš LGBTQ+ bendruomenę.
„Manau, valdžia neturėtų bijoti tokių žodžių kaip gėjai, lesbietės, biseksualūs ir translyčiai žmonės. Užuojauta turėtų būti reiškiama ne tik Vokietijai kaip šaliai, bet ir LGBTQ+ žmonėms, kurie čia buvo“, – teigė ji.
Aktyvistė sakė matanti vis daugiau atvejų, kai socialiniuose tinkluose skleidžiama neapykanta galiausiai ima kelti fizinį pavojų, todėl vien viešų solidarumo pareiškimų nepakanka.
„Po tokio išpuolio ir Lietuvoje turėtų būti imtasi konkrečių veiksmų LGBTQ+ žmonių saugumui užtikrinti. Vis dažniau matau pranešimų, kaip socialiniuose tinkluose esanti neapykanta virsta veiksmais fizinėje aplinkoje. Tokie įvykiai turėtų atverti akis“, – sakė L. Gintalaitė.
Ragina tartis su LGBTQ+ organizacijomis
Jos teigimu, valstybės institucijos saugumo priemones turėtų rengti konsultuodamosi su pačiais LGBTQ+ žmonėmis ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis.
„Valdžia turėtų susisiekti su LGBTQ+ organizacijomis, pasitarti ir paklausti, kaip geriausiai apsaugoti žmones. Su žmonėmis, apie kuriuos kalbama, reikia kalbėtis. Lietuvos valdžiai trūksta išsilavinimo ir švietimo LGBTQ+ klausimais, bet mes tikrai galime padėti“, – sakė ji.
Jarmo.net primena, kad Vokietijos pareigūnai pranešė, kad įtariamas užpuolikas sekmadienį buvo surastas Berlyno Spandau rajone ir nušautas per policijos operaciją, kai, pareigūnų duomenimis, puolė juos aštriu daiktu. Pirmadienį skelbta, kad nė vieno iš sužeistųjų gyvybei pavojus nebegrėsė.