Už paauglių tvirkinimą nuteistas buvęs jaunimo mentorius Remigijus Jakštys įsiteisėjus teismo nuosprendžiui vėl atsidūrė įkalinimo įstaigoje.
 |
| Remigijus Jakštys |
.png)
„Buvo gauti dokumentai, ir jis buvo pristatytas į įkalinimo įstaigą. Sulaikytas pagal mūsų turimus adresus, vyko pareigūnai“, – naujienų agentūrai ELTA sakė komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.
R. Jakštį į kalėjimą pasiuntė rugpjūčio 18 dieną Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.
Teisėjų kolegija netenkino dviejų nuteistojo advokatų prašymo išteisinti jų ginamąjį dėl vieno paauglio tvirkinimo. Taip pat atmestas prašymas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Teismas nurodė, kad nukentėjusiojo parodymai – nuoseklūs, o juos pagrindė ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.
Nustatyta, kad 2018–2020 metais R. Jakštys atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš paauglius, nors žinojo, kad jiems tuo metu buvo 14–15 metų. Trims nukentėjusiesiems priteista 8 tūkst. eurų.
Apeliacinės instancijos teismui ištaisius ankstesniame procese padarytą klaidą, galutinė R. Jakščiui skirta laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta nuo ketverių metų ir trijų mėnesių iki trejų metų ir aštuonių mėnesių.
Kiek laiko nuteistasis faktiškai praleis įkalinimo įstaigoje, kol kas nėra aišku. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nuteistasis gali prašyti jį paleisti lygtinai.
Ketina kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą
Kauno apygardos teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Pasak R. Jakščio advokato Olego Šibkovo, nuteistasis šia teise ketina pasinaudoti.
Apeliacinius skundus dėl 2025 metų gruodį Kauno apylinkės teismo paskelbto nuosprendžio buvo pateikę abu R. Jakščio advokatai – anksčiau teisėjais dirbę O. Šibkovas ir Aloyzas Kruopys.
26 puslapių skunde O. Šibkovas tvirtino, kad jo klientas turėtų būti išteisintas dėl vieno nukentėjusiojo tvirkinimo, nes esą nepakanka įrodymų, jog nusikalstamą veiką padarė būtent R. Jakštys. Dėl kitų dviejų nusikalstamos veikos epizodų advokatai prašė atidėti bausmės vykdymą.
Nuteistasis taip pat siekė, kad teismo posėdyje būtų apklausti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo darbuotojai.
Nuosprendį buvo apskundusi ir Kauno apygardos prokuratūra. Prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašė panaikinti lengvinančia pripažintą aplinkybę, kad R. Jakštys inicijavo dalies nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą, ir skirti jam galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Draudimą paleisti lygtinai pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai
R. Jakščio byla anksčiau pasiekė Konstitucinį Teismą. Birželio 11 dieną šis konstatavo, kad Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas besąlygiškas draudimas lygtinai paleisti už nusikaltimus nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui nuteistus asmenis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas bylą išnagrinėjo gavęs individualų R. Jakščio skundą. Juo buvo siekiama sudaryti galimybę lygtinį paleidimą taikyti tiek jam, tiek kitiems už tokio pobūdžio nusikaltimus nuteistiems asmenims.
Teismas pažymėjo, kad absoliutus draudimas užkerta kelią individualiai įvertinti nuteistojo situaciją ir elgesį.
Po šio sprendimo R. Jakštys tapo pirmuoju už seksualinio pobūdžio nusikaltimus nuteistu asmeniu Lietuvoje, kuriam buvo pritaikytas lygtinis paleidimas.
