Kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus indėlis ginant žmogaus teises - įkvepiantis

Ketvirtadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen oficialiai užregistravo pasiūlymą skirti teisės ekspertą dr. Vytautą Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju. Kalbėdama su žurnalistais, Seimo pirmininkė neslėpė, kad šiam sprendimui nemažą įtaką turėjo ir teisininkų bendruomenėje žinomo Vilniaus universiteto profesoriaus dr. V. Mizaro indėlis ginant žmogaus teises ir laisves.

Vytautas Mizaras | Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nuotr.

jarmo.net

redakcija@jarmo.net 


Galima priminti, kad dr. V. Mizaras teismuose atstovavo „Pride" eitynių organizatorius, kuriems Vilniaus miesto savivaldybė tąkart neišdavė leidimo žygiuoti Vilniuje esančiame Gedimino prospekte. Teisininko padedami, eitynių organizatoriai pergalę pasiekė.


Lietuva išmoko gerbti žmogaus teises?

Dar praėjusiais metais su su portalu jarmo.net kalbėjęs V. Mizaras tikino, kad kai mūsų šalies Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad žmogaus teisės yra prigimtinės, o asmenys prieš įstatymą - lygūs, formaliai tai padarė didelę įtaką Lietuvai judant žmogaus teisių padėties gerėjimo link. 

„Galima sakyti, kad ir integracija į tarptautinę bendruomenę, į tarptautines organizacijas, ypač - į Europos tarybą, (taip pat) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ratifikavimas 1995 metais padarė didelį postūmį", - akcentavo V. Mizaras. 

Anot jo, Europos Sąjungos, prie kurios Lietuva prisijungė 2004 metais, standartai sako, kad visi žmonės, taip pat ir LGBT+ bendruomenė, turi būti gerbiama, o laisvės ir teisės - užtikrinamos, joms turi būti rodoma vienoda pagarba. 

Tačiau Lietuvoje netyla skandalai, kai net teisėsauga diskriminuoja tam tikras žmonių grupes, tarp jų - ir LGBT+ asmenis. 2020 metų pradžioje Europos žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą istorinėje byloje, kurioje nustatė, jog Lietuvos teisėsaugos institucijos neapykantos nusikaltimus prieš LGBT+ bendruomenę tiria aplaidžiai, o priimdama sprendimus net nepradėti tyrimų mažų mažiausiai toleruoja pieš homoseksualius žmones nukreiptą neapykantą.

„Formaliai sutvarkius teisę dar nereiškia, kad pavyks viską tinkamai įgyvendinti, ypatingai tose srityse, kuriose susiduriama su tam tikromis nusistovėjusiomis ideologijomis, stereotipais, dogmomis. Mes susiduriame su visuomenės mentalitetu. O visuomenės mentalitetą pakeisti nepakanka nei 20 metų", - kalbėjo dr. V. Mizaras.

Anot jo, didžiausią indėlį žmogaus teisių gryninimo srityje Lietuvoje ir šiuo metu rodo nevyriausybinės organizacijos. „Stebint pastarąjį dešimtmetį, nevyriausybinių organizacijų vaidmuo žmogaus teisių srityje yra vienas esminių ir pagrindinių", - kalbėjo dr. V. Mizaras. 

Teisininkas pabrėžė, kad tik 2018 metais atsirado akredituota nacionalinė žmogaus teisių institucija - Seimo kontrolierių įstaiga įgavo šį statusą. Tai, anot dr. V. Mizaro, reiškia, kad iki 2018 metų valstybiniu požiūriu žmogaus teisių apsauga nebuvo koordinuojama. 

Apgynė teisę žygiuoti

Dr. V. Mizaras pabrėžė, kad viena ryškiausių bylų dėl LGBT+ teisių apsaugos buvo susijusi su susirinkimų laisve, kai buvo mėginama organizuoti pirmąsias LGBT+ asmenų eitynes Vilniuje, bet to padaryti nebuvo leidžiama. 

Ir LGBT+ asmenų teisės bei laisvės turi būti gerbiamos bei saugomos | Asociatyvi pexels.com nuotr. 

„Tuomet buvo kreiptasi į teismą, jo sprendimu leidimas buvo gautas, bet tais 2010 metais, nors ir įvyko „Baltic pride" eitynės, bet jos, kaip aš sakau, buvo rezervate - kitoje Vilniaus miesto pusėje, tai yra už už Upės, Upės gatvėje, už aptvertos tvoros. 2010 metai parodo, kad yra viena visuomenės pusė, vieni žmonės, ir yra kiti žmonės, kurie turi būti rezervate", - kalbėjo jis. 

Teisės ekspertas įsitikinęs, kad dėl taip susiklosčiusios situacijos ir tuo metu nebuvo galima sakyti, jog pasiekta pergalė. Tad 2013 metais eitynių organizatoriai pradėjo derinti „Baltic pride" Gedimino prospekte, tačiau ir šįkart leidimas nebuvo duotas. V. Mizaras prisiminė, kad vienas pagrindinių Vilniaus miesto savivaldybės argumentų buvo toks, kad eisenos dalyviai žygiuos pagrindine Vilniaus miesto gatve. 

„Ir vėl LGBT žmonės lyg ir negali eiti, negali pasidžiaugti, negali dalyvauti eitynėse Gedimino prospekte, nors jame gali visi kiti žmonės eiti, organizuoti muges. <...> Aš pats vedžiau 2013 metų bylas prieš Vilniaus miesto savivaldybę atstovaudamas eitynių organizatoriams ir labai gerai prisimenu tą visą pusės metų bylinėjimąsi. Reikėjo net 2 ratus teismų praeiti per pusę metų tam, kad galiausiai Vyriausiasis administracinis teismas būtų įtikintas ir priimtų sprendimą, kad ir LGBT asmenys yra tokie patys žmonės, turi teisę organizuoti eitynes Vilniaus mieste", - sakė dr. V. Mizaras.  

Po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė teisme patyrė fiasko, „Pride" eitynes organizuoti tapo daug lengviau. Anot dr. V. Mizaro, per tą dešimtmetį buvo galima stebėti, kaip vyko LGBT+ bendruomenės įterptis į visuomenę.

Tačiau teisininkas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje žmogaus teisių problemų apstu. Anot jo, nėra sutvarkytas teisės į lyties keitimą realizavimo klausimas, LGBT+ asmenys negali savo šeiminių santykių tvarkyti teisiškai. 

„Iš valdžios institucijų teismai yra ta vienintelė valdžia, kuri LGBT+ teises dar gina, bet nėra jokios lyderystės nei iš įstatymo leidėjų, nei iš vykdomosios valdžios institucijų. Teisminė valdžia kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijomis, veikiančiomis šioje srityje, daro tą esminį darbą", - kalbėjo V. Mizaras. 

Teisės ekspertas džiaugėsi, kad visai kitokį požiūrį į LGBT+ asmenis ėmė rodyti ir žiniasklaida. 
Naujesnė Senesni