Darbo partijos frakcijos Seime seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė Urbonienė pradėjo sekti savo partijos vedlio Viktoro Uspaskicho pėdomis. Politiko, pareiškusio, kad nenori, jog jo „laidas komentuotų pedikai visokie", bendražygė yra įsitikinusi, kad jeigu šalies gyventojų dauguma nenori, kad homoseksualūs asmenys kurtų šeimas, kitaip tariant, turi homofobiškas nuostatas, tokiu atveju nereikėtų LGBTQ+ bendruomenei suteikti teisinių svertų įteisinti savo santykius.
 |
| Ieva Kačinskaitė-Urbonienė | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pirmadienio vakarą LRT transliuotoje laidoje „LRT forumas" buvo aptariamas Seime jau gegužę pateikti planuojamas partnerystės įstatymas, kuris, jeigu Seimas jį patvirtins, leistų tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenis įteisint savo santykius. Jeigu skirtingų lyčių poros ir šiuo metu savo santykius teisiškai gali apibrėžti sudarydami santuoką, tos pačios lyties asmenų poros neturi jokios galimybės oficialiai būti pripažintos valstybės. Todėl šio įstatymo priėmimas LGBTQ+ bendruomenei - itin aktualus klausimas.
LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Partnerystės įstatymui pritaria 30 proc. Lietuvos gyventojų, nepritaria - 65 proc.
Kuo santuoka skirtųsi nuo partnerystės?
Anot Laisvės partijos frakcijos seniūno pavaduotas Tomas Vytautas Raskevičius, rengiamas įstatymas yra valstybės suformuluotų lūkesčių išpildymas.
„Dar 2001 metais Civiliniame kodekse tokia galimybė buvo numatyta ir kol kas nėra priimtas specialus įstatymas, kuris įjungtų - kaip žalias mygtukas - tą institutą mūsų teisinėje sistemoje.
Partnerystės institutas - lyčiai neutralus, skirtas poroms, kurios veda bendra gyvenimą nesusituokusios.
Statistiniais duomenimis, kalbėjo parlamentaras, amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų net 560 tūkst. gyventojų niekada nebuvo sudarę santuokos.
„Aš aišku jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad jie visi gyvena porose, veda bendrą gyvenimą, bet akivaizdu, kad didelei daliai šių žmonių toks partnerystės įstatymas būtų aktualus", - įsitikinęs T. V. Raskevičius.
Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas einantis Seimo narys teigė, kad politikų pareiga nėra aiškintis, kodėl žmonės gyvena nesusituokę, o pasiūlyti tokius teisinius instrumentus, kurie būtų patogūs įteisinti savo santykius, tokiu būdu apsaugoti savo teises ir pareigas.
Paklaustas, kuo santuoka skirtųsi nuo partnerystės, T. V. Raskevičius atsakė: „Visų pirma, ribota teisių ir pareigų apimtis, mes, rengdami įstatymą, suskaičiavome virš 30 teisinių subjektinių teisių ir pareigų, kurios galiotų <...> priėmus partnerystės įstatymą. Antras skirtas, partnerystės įstatyme visiškai nereglamentuojami partnerių santykiai su nepilnamečiais partnerio vaikais: čia mes nekalbame net apie įsivaikinimą, bet net ir tuo atveju, jeigu heteroseksualioje partnerystėje gimtų vaikai, <...> galbūt kiltų nepatogumų, kad, pavyzdžiui, partnerystėje esantis tėvas, gimus vaikui, vis tiek turėtų apsilankyti su motina pas notarą ir pripažinti tėvystę. Kitas aiškus skirtumas - partnerystės nutraukimo tvarka".
 |
| V. Čmilytė-Nielsen ketina, kad partnerystės įstatymas, rengiamas ir T. V. Raskevičiaus, bus užregistruotas gegužę | Seimo kanceliarijos/Džojos Gundos Barysaitės nuotr. |
T. V. Raskevičius teigė, kad partnerystės įstatymas nenumatytų galimybės partneriams įsivaikinti, tai ir toliau galėtų padaryti tik susituokusios poros.
Santuoka nutraukiama išskirtinai teisme, o partnerystėje nesant nepilnamečių vaikų, ją būtų galima nutraukti pas notarą. Tiesa, susitarimas gali būti patvirtintas pas notarą tik abiem pusėms išreiškus tokį norą, o jeigu kiltų nesutarimų, juos vis tiek turėtų spręsti teismas.
Taip pat santuokoje galioja bendra jungtinė nuosavybė, o partnerystėje - bendra dalinė nuosavybė.
Įstatymas gali keistis
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad juridiniai aspektai šiame įstatyme gali būti keičiami, jeigu įstatymas bus priimtas, jame gali būti ir įvairių pataisų.
 |
| Eugenijus Gentvilas | M. Ambrazo nuotr. |
„Esminis dalykas yra toks - ar mes sudarome kažkokias apsaugos sąlygas tiems asmenims, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra susituokę, tačiau gyvena kartu", - kalbėjo jis.
E. Gentvilas pabrėžė, kad partnerystės įstatymas numatytų ir tam tikras partnerių pareigas. „Jie turi gerbti ir vertinti vienas kitą kaip ir santuokoje <...>, turi rūpintis šios partnerystės interesais, supraskime, kad tai yra ir ūkiniai, turtiniai interesai".
Sako, kad noro partnerystei neatsiras
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad jeigu norima įtvirtinti „vienalyčių santuoką", tą ir reikėtų įvardyti.
 |
| Aušrinė Norkienė | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
„Noras apmulkinti tiesiog šokiruoja, nes vis tik pakeitus šitame jūsų apibrėžime... Aš manau, ta nutekėjusi informacija, ji yra tikra, ir lyginant šeimos sąvoką, išaiškintą Konstitucinio teismo nutarime, tai ten tik pakeistas žodis partnerystė ir kai kurie dalykai tiesiog vietomis apkeisti", - įstatymo rengėjus kritikavo A. Norkienė
Atsakydamas į tai, T. V. Raskevičius dėstė: „Nėra Lietuvos teisinėje sistemoje kažkokios vietos, kurioje yra apibrėžtas šeimos teisinis institutas. Jis yra įtvirtintas mūsų šalies konstitucijoje, o kaip oponentė teisingai pastebėjo, Konstitucinis teismas tą sąvoką yra pripildęs turiniu: išaiškinęs, ką tai reiškia".
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė teigė, kad partnerystės įstatymo projektui frakcija nepritars.
„Ką jūs minėjote dėl santuokų ir tuos skaičius, kurie nesudarę tų santuokų, tai aš nemanau, kad tas noras atsiras, jeigu numatys (galimybę, - jarmo.net) partnerystės įstatyme", - kalbėjo A. Norkienė.
Remiasi apklausomis, mato tik vyrą ir moterį
Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė Urbonienė įsitikinusi, kad santykius kurti gali tik vyras ir moteris
„Pirmiausia pradėkime nuo to, kad Darbo partija mano, jog šis (tos pačios lyties asmenų partnerystės, - jarmo.net) klausimas yra net ne teisinis, o vertybinis klausimas. Ir nepaisant to, kad ir jūs laidos pradžioje, ir Tomas, ir ponas Eugenijus apeliavo daug į Civilinį kodeksą, kuris yra priimtas seniai, tačiau įgyvendinamieji teisės aktai nėra priimti, vis dėlto pats institutas partnerystės yra įtvirtintas būtent toje (Civilinio kodekso, - jarmo.net) knygoje su tikslu kurti šeimyninius santykius. Dar daugiau - ten numatyta, kad tas partnerystės institutas yra kol kas apibrėžtas tik tarp vyro ir moters", - kalbėjo I. Kačinskaitė Urbonienė.
Ji akcentavo: „Kalbant kartu ir apie homoseksualias poras, kurios norėtų kurti šeimyninius santykius, čia turime sustoti ir pagalvoti ir atsigręžti į tautą ir tautos poziciją. Tiek jūsų daryta apklausa, tiek prezidentūros užsakymu daryta apklausa aiškiai parodė, kad daugiau nei 70 procentų šalies gyventojų, kitaip tariant, tautos balsas išsakė labai aiškią savo poziciją, nepritaria homoseksualių porų ketinimui arba norui kurti šeimas".
Ar grąžintų ir mirties bausmę?
I. Kačinskaitė Urbonienė aiškino, kad dėl to Darbo partija nepritars partnerystės įstatymui, nebent klausimas bus svarstomas referendume ir tauta pritars.
Laidos vedėjos Nemiros Pumprickaitės paklausta, ar gyventojams išreiškus norą, jog reikėtų grąžinti mirties bausmę, Darbo partija irgi tam pritartų, I. Kačinskaitė Urbonienė atsakė: „Tai jau praeitis, ponia Nemira".
 |
| Seimo kanceliarijos nuotr. Gundos Barysaitės nuotr. |
Atsakydama į tai, N. Pumprickaitė akcentavo, kad „nesame nuo to apdrausti".
„Nešaukiate referendumų, kai tuokiatės ar sugalvojate su kažkuo tuoktis, kita vertus, kodėl jus gąsdina, jeigu tos pačios lyties žmonės nori kartu gyventi ir būti apsaugoti? Ar tai yra taip baisu? - pašnekovės klausė laidos vedėja.
„Galbūt tai nėra taip baisu, kai mes kalbame ne apie visuomenės skaldymą, o apie visuomenės vienijimą", - aiškino I. Kačinskaitė Urbonienė.
Pasak darbo partijos frakcijos atstovės, vyraujant COVID-19 sukeltai pandemijai nereikia kelti į paviršių „tokio jautraus klausimo".
Šeima - ne tik vyras ir moteris
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas replikuodamas į tai teigė girdėjęs jau anksčiau daug priežasčių, kodėl esą nereikėtų priimti partnerystės įstatymo, o išgirdęs naują - esą to negalima daryti dėl koronaviruso - mano, kad tai „stipriai pasakyta".
 |
| Algirdas Sysas | Seimo kanceliarijos/Dž. G. Barysaitės nuotr. |
Politikas aiškino, kad Socialdemokratų partijos programoje aiškiai pasisakyta, kad partnerystės įstatymui pritariama, tiesa, frakcijoje yra atstovų, manančių kitaip.
„Bet partijos nuostata - įtvirtinti. Man labai keistai, kai bandoma - ir aš tą matau per daugelį įstatymų, kuriuos mes svarstėme Seime - kai tarp šeimos ir santuokos norima įdėti lygybės ženklą. Visokiais būdais. <...> Bet santuoka ir šeima... Santuoka yra teisinė sąvoką, o šeima - socialinė sąvoka", - kalbėjo Algirdas Sysas.
Jis įsitikinęs, kad įstatymuose negalima įtvirtinti sąvokos, kad šeima - tai vien tik vyro ir moters santykiai.
„Aš nežinau, iš kur tos baimės įteisinti partnerystės įstatymą... Pažiūrėkite, 20 Europos Sąjungos valstybių yra įteisinusios. Aš suprantu taip, kad lietuviai buvo paskutiniai pagonys, tai bus paskutiniai, kurie patvirtins partnerystės įstatymą, nes net tokia katalikiška šalis kaip Airija įtvirtino, kitos, Italijos, ir nemato didelių problemų šeimai. Tai spekuliacijos. Mes kalbame apie žmogaus teises, bet kai ateiname spręsti jas, tada mes pradedame improvizuoti ", - dėstė A. Sysas.
Siūlo nesivadovauti vien tik daugumos nuomone
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, paklausta, ką mano apie darbietės I. Kačinskaitės Urbonienės išsakytas mintis, jog esą partnerystės įstatymo negalima priimti dėl pandemijos, aiškino: „Aš manau, kad reikia savyje atrasti jėgų bendrai žiūrinti į savo bendrapiliečius, supratimo ir priimti kitokius <...> Suprasti ir toleruoti tuos žmones, kurie yra aplink mus".
 |
| Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė | EPP Group Lithuania nuotr. |
Anot jos, pasakymai, kad toks įstatymas skaldo visuomenę, nes didžioji jos dalis jam nepritaria, netinkami argumentai.
„Istorijoje buvo tokių tarpsnių ir santvarkų, kai dauguma žmogaus teisės klausimus spręsdavo, sakyčiau brutaliai. Tai nemanau, kad tik daugumos klausimas yra nurodyti, kaip gyventi aplink esantiems žmonėms. Jeigu mes mylime savo bendrapiliečius ir juos gerbiame, turime sudaryti sąlygas, šiuo atveju, šio įstatymo ribose, <...> leisti dviem žmonėms apsitarti savo santykius ir juos įteisinti", - kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos seniūnė.
Tiesa, politikė pripažino, kad ne visi frakcijos nariai pritaria partnerystės įstatymui. Koalicijos sutartyje nurodyta, kad šiuo klausimu koalicijos partneriai gali turėti skirtingas nuomones.