Kauno miesto savivaldybė neketina LGBTQ+ eitynių „Kaunas Pride" organizatoriams leisti rengti eitynes Kauno Laisvės alėjoje.
 |
| Laisvės alėja Kaune | Lino Drulio/Unsplash nuor. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Gėda Kauno savivaldybei, kad net neturi drąsos pasakyti: nenorime, kad jūs eitumėte. Tad reikia galvoti apie atsikalbinėjimus, esą visos gatvės rekonstruojamos arba pranešti, kad kavinės bus atidarytos. Keista, kad lauko kavinės gali kirstis su Konstitucine teise į laisvus susirinkimus" , - taip į šią žinią savo „Facebook" paskyroje sureagavo žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis.
Lrt.lt trečiadienį skelbia, kad Kauno valdžia atmetė jau tris prašymus dėl LGTQ+ eitynių, o organizatoriai dėl galimai pažeidžiamos pamatinės teisės į susirinkimus ruošia skundą teismui.
Organizatoriai pasakojo, kad pateikus trečią prašymą dėl leidimo, buvo atsižvelgta į tai, kad dėl planuojamo dalyvių skaičiaus bei dėl to, kad mitingai negali vykti arčiau nei 75 metrai nuo teismo pastatų (Vilniaus gatvės ir Laisvės alėjos ir sankirtoje yra Kauno apylinkės teismas), organizatoriams nebūtų vietos kolonai suformuoti, nepažeidžiant Susirinkimų įstatymo.
Taigi, buvo nutarta siūlyti tokį maršrutą: dalyvių kolona turėtų susiburtų Laisvės alėjos dalyje nuo Soboro ir Vytauto prospekto bei judėtų iki Laisvės alėjos 99-ojo pastato. Šioje vietoje, teigė organizatoriai, kolona turėtų apsisukti ir pajudėti tuo pačiu Laisvės alėjos maršrutu atgal.
Portalui kauno.diena.lt Kauno savivaldybės administracijos direktorius Paulius Keras aiškino, kad praėjusią savaitę renginio iniciatoriams paprašius žygiuoti Laisvės alėja, reikia atsižvelgti ir į tai, kad „alėjoje nėra šimtu procentų užbaigta statyba, šį objektą rangovas privalo pilnai priduoti iki rudens, prieš tai sutvarkydamas išlendančius defektus".
„Kaunas Pride“ organizatoriai akcentavo, kad Kauno miesto savivaldybė alternatyvių maršrutų savo ruožtu nepasiūlė.
Organizatoriai skelbia, kad teisininkai ruošia skundą Lietuvos Lietuvos administracinių skundų komisijai. „Savivaldybės argumentai atrodo abejotini, bent iš europinių susirinkimų laisvės standartų perspektyvų. Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad tam tikri kasdienio gyvenimo, įskaitant transporto eismą, komercinę veiklą, sutrikdymai nėra pakankama priežastis uždrausti susirinkimą“, – portalui lrt.lt sakė jie
Tolerantiško jaunimo asociacija trečiadienio vakarą išplatino pranešimą, kuriame nurodė įžvelgianti Kauno miesto savivaldybės atstovų veiksmuose diskriminaciją.
„TJA mano, kad Kauno miesto savivaldybė, neleisdama rengti Kaunas Pride eitynių, aiškiai diskriminuoja LGBTQ+ bendruomenę. Kauno m. savivaldybės administracijos veiksmai aiškiai rodo, kad sąmoningai atsisakoma derinti eitynių vietą ir bandoma dirbtinai ieškoti pagrindo jų neleisti.
Sprendžiant dėl eitynių vietos derinimo, atsisakymas suderinti yra galimas nustačius, kad susirinkimų laisvės įgyvendinimas bei suorganizuojamos eitynės nurodomoje vietoje pažeis kitas Konstitucijos ginamas Konstitucijos 36 str. nurodytas vertybes, tokias kaip valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, tačiau pagrindas atsisakyti suderinti nurodytoje vietoje turi būti grindžiamas atsižvelgiant į trečiojo suinteresuotojo asmens informaciją apie galimus veiksmus eitynių metu. Tačiau savivaldybė nepateikia trečiojo suinteresuoto asmens išvados ir nenurodė, jog nebūtų įmanoma užtikrinti eitynių dalyvių, visuomenės, viešosios tvarkos, eismo saugumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000-01-07 nutarime konstatavo, kad konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis.
Ji yra reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga. Susirinkimų laisvė – tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje", - teigiama pranešime.