„Kraukis savo šmutkes ir vyniok iš kur atvykai!!! Dar gal nuvažiuok į Jungtinius Arabų Emiratus ir pabandyk pabėgioti su suknele gatvėmis-parašyk kaip sekėsi jei dar galva bus vietoje (kalba netaisyta, - jarmo.net)!", - štai tokį komentarą parašė vienas šeimų maršo veidų Antanas Kandrotas po LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumą palaikančio brito Marko Adam Haroldo įrašu „Facebook" paskyroje. Pastarasis dėl tokių pasisakymų kreipėsi į pareigūnus, kadangi įžvelgė neapykantos kurstymą tiek prieš kitataučius, tiek prieš žmones, palaikančius LGBTQ+ asmenis. Vis tik teisingumo ieškoti pasiryžęs britas atsimušė lyg į sieną.
 |
| Antanas Kandrotas ir Markas Adam Haroldas | Jarmo.net koliažas (Stop kadras ir Arcana Femina/markadamharold.com nuotr.) |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Net nepradėjo tyrimo
Dar birželio 19-ąją M. A. Haroldas dėl minėto komentaro kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą, tačiau šis atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokį sprendimą vyras skundė prokurorui nurodydamas, kad nebuvo ištirtos esminės aplinkybės.
Skunde M. A. Haroldo advokatas teigė, kad neapykantos kalba - tai ir pasityčiojimas, o ne vien tiesioginis raginimas imtis smurtinių veiksmų. Be kita ko, brito teisininkas akcentavo, kad teiginys „Kaukis savo šmutkes ir vyniok iš kur atvykai" yra neapykantos kurstymas prieš kitataučius teigiant, kad kitos tautybės žmonės, turintys priešingą nuomonę nei A. Kandrotas, yra neapgeidaujami Lietuvoje. Tokiu pasisakymu, įsitikinęs M. A. Haroldas, lietuviai kurstomi diskriminuoti užsieniečius.
 |
| Markas Adam Haroldas | Arcana Femina/markadamharold.com nuotr. |
„Tokie vieši stačiokiški teiginiai skatina kraštutines pažiūras turinčius asmenis į užsieniečius Lietuvoje žvelgti kaip į laikiną elementą, kurį nepatikus galima išmesti už Respublikos teritorijos ribų. Tuo sukuriamas menkesnio kitataučio žmogaus įvaizdis. Tai yra neapykantos kurstymas prieš kitataučius, ne lietuvių kilmės asmenis", - skunde pabrėžė M. A. Haroldo advokatas.
A. Kandrotas nusitaikė ir į pažiūras
Be to, skunde teisininkas pabrėžė, kad A. Kandrotas išsakė siūlymą LGBTQ+ asmenis palaikančius žmones ištremti iš Lietuvos. „Tuo siekiama sumenkinti LGBTQ palaikančius žmones ir skatinama socialinė neapykanta LGBTQ palaikantiems žmonėms. Tokiais teiginiais yra kuriamas socialinės neapykantos klimatas", - teigė M. A. Haroldo advokatas.
Anot jo, A. Kandrotas pasiūlė M. A. Haroldui persirengti suknia taip, kaip britas dalyvavo LGBTQ+ eitynėse, ir išėjus į gatvę vaikščioti valstybėje, kurioje galioja šariato teisė, baudžianti archajinėmis, brutaliomis fizinėmis bausmėmis, kurios pasibaigia ir mirtimi. Taigi, taip A. Kandrotas pasityčiojo iš M. A. Haroldo pažiūrų ir elgesio.
Nei patyčių, nei kurstymo prokurorė neįžvelgia
Vis tik Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Oksana Leontjeva nusprendė skundą atmesti.
Nutarimą atmesti M. A. Haroldo gynėjo skundą prokurorė motyvavo tuo, jog britas situaciją vertina subjektyviai ir savaip.
„Skundą nagrinėjantis prokuroras daro išvadą, kad minėtas komentaras nors ir yra negatyvus pareiškėjo atžvilgiu, tačiau pagal savo turinį ir tekstinė išraišką negali būti vertinamas kaip tyčiojimasis, niekinimas, skatinimas neapykantos ar kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pažiūrų. Asmuo, pasivadinęs Antanas Kandrotas, komentuodamas pareiškėjo paskyroje patalpintą straipsnį išsakė subjektyvius pamąstymus, kurie savaime nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad dėl to komentaro autorius turėtų būti traukiamas būtent baudžiamojon atsakomybėn", - situaciją savaip aiškino O. Leontjeva liepos 29-ąją priimtame nutarime atmesti skundą.
Reikalingi pokyčiai teisinėje sistemoje
Su jarmo.net rugsėjį bendravęs M. A. Haroldas teigė nusprendęs neskųsti tokio prokurorės sprendimo teismui. „Akivaizdu, kad nieko gero nebūtų, man tai tiesiog kainuotų pinigus ir tiek. Tiesa sakant, net pritariu, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik kraštutiniais atvejais, o čia, deja, tik eilinis atvejis. Vis tik manau, kad kad prokuroras turėjo konstatuoti, kad taip, čia hatespeech (neapykantos kalba, - jarmo.net), tik ne tokio lygio, kad būtų verta teismo dėmesio ir resursų", - komentavo pašnekovas.
 |
| Markas Adam Haroldas | Arcana Femina/markadamharold.com nuotr. |
Jis teigė, kad pastaruosius argumentus būtų supratęs, tačiau toks nutarimas, jog esą A. Kandroto komentare iš nieko nesityčiojama, yra kone nesuvokiamas.
Pasak M. A. Haroldo, Lietuvoje reikėtų grįžti prie temos apie asmenų, kurstančių neapykantą, baudimą ir administracine tvarka, kadangi baudžiamoji atsakomybė kyla tik kraštutiniais atvejis.
Siūlymą niekinimą ir patyčias perkelti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą praėjusią Seimo pavasario sesiją parengė ir Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, vis tik vėliau pataisos buvo atsiimtos.
„Taip pat manau, kad yra tam tikro institucinio nesuvokimo, kad hatespeech yra labai žalinga ir didelė problema visuomenėje. Beveik viskas yra „žodžio laisvė" net tuomet, kai (išsireiškimai) akivaizdžiai prieštarauja konstituciniam apibrėžimui ir peržengia ribas", - sakė M. A. Haroldas.