Donato Montvydo prisipažinimas, kad jį gali traukti vyrai, kelia klausimų ir apie mūsų visuomenę: kokiomis kategorijomis skirstome žmones?

Garsus Lietuvos atlikėjas Donatas Montvydas teigia, kad jeigu jo kas nors paklaustų, ar jį gali traukti vyrai, jis atsakytų – taip gali.

Donatas Montvydas | Flickr.com/ImaBeatlemaniac nuotr.


Jarmo.net

redakcija@jarmo.net 

„Aš pasirinkau savo gyvenimo būdą. Bet aš visada galiu įvertinti vyro grožį, aš galiu pasakyti, ar jis patinka man, ar ne, ar jaučiu jam simpatiją, ar ne. Kitas gali paklausti, kaip tu gali jausti simpatiją kažkam? Bet tu ją jauti energetiškai. Arba jis tave traukia, arba ne. Jei manęs paklaustų, ar mane vyras gali traukti? Taip, jis mane gali traukti. Mano gyvenimo pasirinkimas yra ten, kur aš pasirinkau eiti, bet mano smegenys kažkaip kitaip veikia. Aš nematau formų ar lyčių, man svarbu energija – arba man gera būti su žmogumi, arba ne ir tiek“, – atviravo pašnekovas, rašo delfi.lt

D. Montvydas | Nuotraukos šaltinis: gayline.lt


Į tai sureagavo meno apžvalgos tinklaraščio „Maištinga siela" kūrėjas.

„Kiek netikėta „propagandinė“ citata, sakytų homofobijos šalininkai, bet visgi daug priverčia pergalvoti apie mus pačius. Kokiomis smegenimis mąstome ir kokiomis kategorijomis skirstome žmones. Kodėl lytinė orientacija vis dar yra svarbus viešosios nuomonės aspektas? Aišku, tai labai lėtai nyksta, bet visgi nesiliovę klausimai atlikėjui Donatui Montvydui apie seksualinę orientaciją, nors jis turi žmoną ir du vaikus, rodo šį tą apie viešąją erdvę ir žmones. Tai kelia klausimų ne pačiam Donatui, o tam vyriško įsivaizduojama mačisto pradui, kuriuo turi būti „apdovanoti“ visi vyrai, nes kitaip esi kažkoks... Ir jeigu esi kažkoks, kad ir biseksualus, tai turi viešai deklaruoti kaip tapatybės kortelę.

Man patiko Montvydo atsakymas, jog jis regis žmones, o ne lytį, ir trauka apibūdinama ne vien stereotipiniais standartais. Būti nestandartišku visais laikais buvo sunku, šie, sakyčiau išlaisvina, praturtina ir apdovanoja galimybe kitoniškiau ir kitaip pajusti pasaulį, save ir gyvenimą. Tad džiaugiuosi už Donato ne seksualinę tapatybę, bet už tai, kaip jis mąsto ir suvokia žmogaus seksualumo įvairovę“, – rašo „Maištinga siela". 
Naujesnė Senesni