Portugalijoje susituokęs su antrąja puse, marketingo strategas Tomas Kirša svarsto apie emigraciją. Lietuvoje jis jaučiasi nepageidaujamas, privaląs slėptis savo homoseksualią seksualinę orientaciją, nes taip - saugiau. Kaimynų užpuolimą prieš kelis metus patyręs vaikinas apie tai, ką išgyvena LGBTQ+ žmonės Lietuvoje, pasakojo LRT radijo laidoje „Tuzinas".
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Jaustis reikalingu žmogumi
Lietuvos LGBTQ+ bendruomenė jau ne vienerius metus kalba apie neužtikrinamas žmogaus teises mūsų šalyje. Kartu su vaikinu T. Kirša planuoja keliauti į Portugaliją, nes gyvenimas vienalytėje poroje Lietuvoje nėra lengvas.
Nors yra šalių, kuriose LGBTQ+ asmenų teisių padėtis yra daug gilesnėje krizėje, tačiau tokia mintis nepalengvina žmonių kančios Lietuvoje.
„Kai paskelbiau socialiniame tinkle „Facebook" apie mūsų planą viešai, daugelis nustebo, klausė, o kodėl, tarsi susiejo su pastaraisiais įvykiais dėl partnerystės įstatymo, bet šitas mūsų sprendimas brendo jau labai ilgai. <...> Jausmas, kad tu esi reikalingas valstybei - neatsiejama kiekvieno žmogaus būtinybė. Mes nusprendėme, kad Portugalija yra ta šalis, kurioje norėtume gyventi", - laidoje atvirai kalbėjo pašnekovas.
 |
| Pora žiedus sumainė Portugalijoje | Asociatyvi Monstera/Pexels |
Norėtų įsivaikinti
Portugalijoje T. Kirša su mylimuoju atšventė vestuves. Poros santuoka galioja trečdalyje Europos Sąjungos narių šalių.
„O Lietuvoje mes esame tik kambariokai", - absurdą iliustravo jis.
Vaikinas teigė mylintis Tėvynę, tačiau nebegalintis taikstytis su mūsų šalyje vyraujančia homofobiška aplinka.
„Vienas atsakymų, kodėl mes norime išvažiuoti, yra galimybė ir įsivaikinti", - apie emigracijos priežastis kalbėjo jis.
Pašnekovas teigė, kad negalima laukti „tinkamo" laiko kalbėti apie įsivaikinimą, nes ši tema dėmesio yra verta čia ir dabar. „Žmonės susikuria savo viduje demonus, nes jiems taip patogu, nes kažkur yra girdėję", - apie stigmas, kad homoseksualūs žmonės neva negali auginti vaikų, dėstė jis.
Laidos vedėjos Guodos Pečiulytės paklaustas, o jeigu Lietuvoje būtų priimtas Partnerystės įstatymas, ar pasiliktų Lietuvoje, T. Kirša teigė, jog tokia galimybė yra.
Tiesa, homoseksualus vaikinas sakė, kad šiuo metu jam žinomas Partnerystės įstatymo projektas yra pernelyg kompromisinis, o apie įsivaikinimo galimybę jame nekalbama. „O dar reikės daugybės metų, kad žmonės sureaguotų, bet Estija yra puikus pavyzdys, kai priėmė Partnerystės įstatymą, o neigiančiųjų tokią partnerystės formą tarp vienalyčių porų mažėja", - sakė jis.
Kas ką „rūšiuoja"?
T. Kirša teigė, kad neretai pastaruoju metu už vadinamąsias tradicines šeimos vertybes kalbantys žmonės vartoja tokius žodžius kaip „segregacija", „rūšiavimas", tačiau nesusimąsto, jog jie patys rūšiuoja homoseksualius žmones.
LGBTQ+ bendruomenė taip pat dalyvauja darbo rinkoje, moka mokesčius, tačiau galimybės įteisinti savo santykių, priešingai nei heteroseksualios poros, neturi.
 |
| Homoseksuali moterų pora | Asociatyvi Pavel Danilyuk/Pexels |
„Dažnai esu girdėjęs, kad viskas yra gerai, būkite, kokie jūs būnate, kam jūs tą viešinate. Mes neviešiname, mes tiesiog kalbame ir nesitaikstome su šiuo metu esančiomis blogybėmis", - dėstė pašnekovas.
Šiuo metu Vilniuje gyvenantis T. Kirša sakė susikūręs socialinį burbulą, todėl pernelyg nesislepia visuomenės akyse. Tačiau Lietuvoje homoseksualios poros vengia eiti gatve susikibus rankomis arba pasibučiuoti viešoje vietoje.
Patyrė išpuolį
Kartu su mylimuoju T. Kirša susidūrė su išpuoliu, incidentas buvo nagrinėjamas teisme.
„Šis įvykis prieš keletą metų, kai mus prie namų užpuolė kaimynai ir jų draugai, prasidėjo nuo užgauliojimų žodžiais, jie buvo apsvaigę nuo alkoholio ir jie užpuolė fiziškai. <...> Mes išėjome į miestą su drauge, aš ir mano sutuoktinis. Jie prašė cigarečių, klausinėjo, tai nebuvo norminė kalba, grįžtant pasivijo ir pasakė, kad jūs esate tokie, dėl to reikia sumušti", - pasakojo jis.
Byla tęsėsi, nes teisėsaugai kilo daug klausimų, tyrimas nevyko sklandžiai.
Anot T. Kiršos, LGBTQ+ bendruomenė patiria smurtą: tiek fizinį, tiek psichologinį. Tiesa, LGBTQ+ bendruomenė nėra stipri Lietuvoje, nes kai kurie žmonės neigia savo orientaciją, kiti tyli arba gyvena atvirai, bet pernelyg apie save nekalba, teigė T. Kirša.