(Ne)Išmoktos pamokos mažinant ŽIV/AIDS plitimą (III dalis)

Žmogaus imunodeficito virusas gali išgyventi tik baimės ir visuomenės neveiksnumo terpėje. Šios ligos ir žmonių, gyvenančių su ŽIV virusu, destigmatizavimas yra tiek viena AIDS pandemijos užkardymo dalelė. Tačiau vienodai svarbu yra suteikti prieinamą gydymą bei sudaryti efektyvias sąlygas ŽIV prevencijai.

Asociatyvi Karolina Grabowska/Pexels nuotr.


Simonas Bartulis

žmogaus teisių apžvalgininkas


ŽIV gydymas Lietuvoje

Žmonės, kurie gydo savo ŽIV infekciją antiretrovirusiniais (ART) vaistais galiausiai nebegali užkrėsti kitų bei sustabdo ŽIV plitimą savo kūne taip išvengdami AIDS stadijos. ART leidžia žmonėms gyvenantiems su ŽIV gyventi taip pat sveikai kaip ir visiškai sveiki asmenys.

Gydymas yra svarbus ne tik asmenų sveikatai, tačiau ir prevencijai, kadangi ART reguliariai vartojantys asmenys nebegali užkrėsti kitų. Tačiau Lietuvoje ŽIV gydymo tempai yra labai lėti. Anot 2016 m. statistikos, tik trečdalis su ŽIV gyvenančių žmonių gydosi nuo viruso. Iš dalies tai gali būti ir dėl stigmos: žmonės bijo kreiptis dėl gydymo, nes bijo patirti neigiamus komentarus ar diskriminaciją.

Asociatyvi Alex Green/Pexels nuotr.


Gydymo kaina taip pat gali būti svari priežastis. Iki 2018 m. Lietuvoje ART vaistai buvo kompensuojami tik tiems, kurių ŽIV infekcija buvo pažengusi. Tai buvo visapusiškai pavojinga valstybės sveikatos politika. Pirmiausia, buvo rizikuojama žmonių sveikata ir laukiama, kol ŽIV infekcija pasieks labiau kritines ribas žmonių kūnuose. Antra, ŽIV sergantiesiems buvo sudaromos prielaidos, jog gydymas nėra reikalingas iškart. Tai smarkiai prasilenkia ir su JTO, ir su PSO rekomendacijomis bei toliau kėlė grėsmė ne tik pacientams, bet ir visuomenei. Nors 2018 m. gydymas pradėtas kompensuoti, yra svarbu įsitikinti, kad ŽIV sergantiesiems nėra liekamojo psichologinio efekto, kuris atbaidytų juos nuo gydymo iškart.

Asociatyvi pexels.com nuotr.


Tačiau yra ir daugiau vaistų, kurie galėtų padėti užkardyti ŽIV infekciją, bet Lietuvoje nėra lengvai prieinami. Daugelis ES valstybių bei Jungtinė Karalystė pradėjo kompensuoti PrEP vaistus. PrEP yra prevencinė medicininė priemonė, kuri tiekiama piliulės forma. Žmogus, vartojantis PrEP, nebegali užsikrėsti ŽIV net jeigu jis nesisaugoja lytinių santykių metu.

PrEP tam tikra prasme yra revoliucinis vaistas. Preparatas beveik neturi šalutinio poveikio, o jį vartodamos rizikos grupės turi beveik 99 proc. apsaugą nuo infekcijos lytinių santykių metu net nenaudojant prezervatyvų. Dar nėra aišku, ar tai apsaugo ir intraveninių narkotikų vartotojus, tačiau mažesnė – 74 proc. - apsauga buvo pademonstruota.

Kitas panašus preparatas yra PEP, kuris geriamas ne reguliariai, o tuomet, kai žmogus įtaria, jog neseniai galėjo būti infekuotas ŽIV. Pavyzdžiui, jeigu asmuo patyrė seksualinį smurtą ar išprievartavimą bei nerimauja dėl ŽIV, PEP preparato ankstyvas vartojimas gali sustabdyti ŽIV infekciją.

Šiuo metu Lietuvoje nei PrEP, nei PEP vaistai nėra kompensuojami bei kainuoja bent 90 eurų (PrEP). Prancūzija, Vokietija, Norvegija ir JK kompensuoja šiuos vaistus rizikos grupėse esantiems asmenims. Lietuva turėtų mokytis iš kitų valstybių gerųjų patirčių bei aktyviai rekomenduoti prevencinį gydymą.

ŽIV prevencijos būdai

Efektyviausias būdas užkardyti ŽIV infekciją yra suteikti visuomenei informaciją, skatinti dažnai tirtis, jeigu žmogus galima yra rizikos grupėje, bei suteikti materialines galimybes apsisaugoti nuo infekcijos. Deja, Lietuva atsilieka visose išvardytose srityse.

Pirmiausia, Lietuvoje yra būtinas detalus bei visapusiškas lytinio švietimo projektas, kuris apimtų ir detalią ŽIV prevenciją. Pastangos kalbėti apie lytiškumą abstrakčiai ar apie šeimos ruošimą nepakeis realybės, kad jaunimas galimai užsiims lytiniais santykiais. Todėl ypač svarbu yra kalbėti apie saugius lytinius santykius bei pabrėžti ne tik kontraceptinių vaistų, mažinančių pastojimo riziką, bet ir fizinių kontraceptikų kaip prezervatyvai svarbą.

Prezervatyvai | Asociatyvi Cottonbro/Pexels nuotr.


Lytinis švietimas taip pat privalo apimti visas rizikos grupes bei negali fokusuotis tik į heteroseksualius lytinius santykius. Ypač svarbu kalbėti apie skirtingų lytinių praktikų rizikas – nuo oralinio iki analinio sekso – bei paaiškinti, kaip jaunimas galėtų save apsaugoti tais atvejais, jeigu jie praktikuoja įvairesnes lytinių santykių rūšis.

Kadangi daugelis ŽIV infekcijų plinta intraveninių narkotikų vartojimo keliu, taip pat svarbu peržiūrėti valstybinę narkotikų politiką bei prevenciją. Deja, neseniai nugalėtos pataisos, skirtos dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų medžiagų vartojimą, prisideda prie ŽIV/AIDS pandemijos plitimo Lietuvoje.

Asmenys, turintys priklausomybes nuo narkotikų, yra ypač pažeidžiami ir stigmoms, ir infekcijoms. Dažnas gali bijoti kreiptis į gydymo įstaigas, nes jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.

Tačiau narkotinių medžiagų dekriminalizacija nėra vienintelė priemonė kovoti su ŽIV plitimu šioje rizikos grupėje. Galima taip pat skatinti žalos nuo narkotikų vartojimo mažinimą. Vienas efektyviausių ŽIV prevencijos priemonių tarp intraveninių narkotikų vartotojų yra švarių švirkštų dalinimas pagalbos punktuose.

Rizika užsikrėsti ŽIV šioje žmonių grupėje yra 28 kartus didesnė. Intraveninių narkotikų vartotojai virusu užsikrečia ne dėl pačių narkotikų, o dėl jų vartojimo būdų. 

Dekriminalizacija bei žalos mažinimas suteikiant švarius švirkštus yra efektyvūs būdai kovoti su ŽIV: Portugalijai dekriminalizavus ŽIV bei padidinus švirkštų prieinamumą, ŽIV infekcijų kiekis intraveninių narkotikų vartojimo keliu sumažėjo nuo maždaug 1500 atvejų (2000 m.) iki mažiau nei 100 atvejų (2013 m.)

2014 m. Lietuvoje veikė 11 punktų, kuriuose asmenys gali nemokamai gauti prieiga prie prevencinių priemonių (prezervatyvų, švarių švirkštų, nemokamo ŽIV testavimo). Šių tinklų plėtimo perspektyva galėtų apsaugoti asmenis nuo nesaugių praktikų bei ŽIV infekcijos.

Nors šios priemonės skirtos kovai su ŽIV/AIDS pandemija nėra baigtinės, jos yra labai svarbios ne tik individams, kurie jau gyvena su ŽIV infekcija. Tai – visuomenės sveikatos klausimas, svarbus kiekvienam. Lietuva kovoje su ŽIV/AIDS atsilieka nuo kitų ES valstybių ir tai iliustruoja nesikeičiantis kasmetinių naujų ŽIV infekcijų atvejų skaičius. Tik įgyvendinus reformas vaistų kompensavimo mechanizme, lytiniame švietime ir narkotikų politikoje Lietuva galės užkardyti šios pandemijos eigą.
Naujesnė Senesni