Homoseksualumas– ne liga, o turėdami vaikų mes prisiimame atsakomybę juos mylėti „no matter what"

Nuspręsdami turėti vaikų, mes prisiimame atsakomybę juos mylėti no matter what.

Roberta Alkevičiūtė - Olberkė | Asmeninio archyvo nuotr.


Roberta Alkevičiūtė - Olberkė

redakcija@jarmo.net

„Mylėsiu Tave, kad ir kas nutiktų", – taip sakė Debi Gliori savo knygoje, kurią skaitau Radvilui.
 
Kiekvieną kartą, prieš užsimezgant naujai gyvybei, mes tarsi sukame loterijos ratą, tik skirtumas tas, kad mes visada laimime. Nes vaikas yra dovana. No matter what.

Ir nors negalime genų fondui, apvaizdai ar gandrams pateikti konkretaus užsakymo, atfiltruoti noriu/nenoriu sąrašiuką, koks tas vaikas „turėtų" būti, mes vis tiek laimime. No matter what.

Mes negalime pasirinkti, kokiomis ligomis tas vaikas sirgs.

Juk niekada sau neleistume apie Agnę, sergančią cerebriniu paralyžiumi, sakyti, kad nieko, susiras vyrą ir pradės normaliai vaikščioti.

Ar apie Dauno sindromu sergantį Dainių? Juk nesimuštume į krūtinę sakydami: Dainių reikia į kariuomenę išleisti, va ten tai iš jo vyrą padarys.

Ligų nesirenkame. Kaip ir negalime užkalbėti savo vaiko seksualinės orientacijos.

Aš turiu sūnų, tikiuosi, kad Dievas man dovanos ir daugiau vaikų, todėl labai gerai suprantu, kad gali ateiti diena, kai man sūnus pareikš, kad myli kitą vaikiną. Ir žinot ką? Aš jį mylėsiu dar labiau, nes dar geriau suprantu, kad šitame pasaulyje, kur visi šneka apie toleranciją, ant kaktų išsitatuiravę "STOP PATYČIOMS", bet grasina susidorojimu visiems, bent kiek mažiau panašiems į juos, jam būtų neįsivaizduojamai sunkiau.

Gyvename tokiais laikais, kai nebegalime nusimesti atsakomybės už savo nemokšiškumą ir piktus žodžius. Turime be galo daug atvirų kelių šviesti save ir taip komentaruose neatrodyti visiškais durniais

Bet:

- Aaavys Jūūūs! - mekena  jie.

Senokai įrodytą, kad gėjiškumas nei liga, nei sąmoningai pasirenkamas dalykas. Na ir šiaip joks sveiko proto žmogus nepasirinks būti engiamas. Taip nutinka. Ir viskas.
 
Iškrypimas? Gerai išgirdau?

Žinot, kas man yra iškrypimas? Kai 1,5 metų mergytę tvirkina jos patėvis. Kai kelerių metų berniuką suspardo jo motina. Kai moteris, kuri leidžiasi daužoma savo vyro ir toliau jį gina. Girdėtos istorijos? 

Man iškrypimas yra tuomet, kai žmogus leidžia sau pulti kitą vien dėl jo seksualinės orientacijos.

Meilė, kuri pašaliniui nesukelia jokio fizinio skausmo, man nėra iškrypimas.

Homoseksualumas nepadaro žmogaus blogu. Galiu tai patvirtinti, nes jų pažįstu tikrai nemažai.

Esu net tūsinusi su 10 gėjų iš Anglijos. Vienas geresnių vakarėlių, for sure.

Man nesvarbu, ką mylės mano vaikai. Man svarbiausia, kad jie užaugtų gerais žmonėmis. Tai vienintelis mano lūkestis jiems. Ir aš dedu ir dėsiu visas pastangas, kad jie tokie būtų.

P. S. čia mano grupiokas Arnas Raulinaitis su savo mylimuoju.




Man liūdna tik dėl to, kad kuomet studijavome, Arnas dar nebuvo pasirengęs nusimesti taip ilgai jo pečius slėgusios tiesos. Man gaila, kad žmogui reikia tiek daug drąsos tam padaryti, drąsos nebijoti būti TIKRU. SAVIMI.

Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni