Konservatorius Paulius Saudargas, pasiskelbęs kovotoju už tradicinę šeimą, mėgina vietoje lyčiai neutralios civilinės sąjungos įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką. Parlamentaras nemano, kad tos pačios lyties poros yra šeima. Politikas, kuriam ne taip jau ir rūpi LGBTQ+ šeimų lygiateisiškumas, sulaukė viešos žinomo teisininko kritikos.
 |
| P. Saudargas | lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
P. Saudargas žurnalistams vardijo, kodėl jam vis dar neįtinka lyčiai neutralus Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo būtų reglamentuojami tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų, gyvenančių bendrai nesusituokus, santykiai.
„Išvardinti reikšmingi pakitimai, bet pats turinys, netoli 50 proc., jis vis tik sutampa su trečiosios Civilinio knygos sampratomis ir įstatymo sąvokomis, kurios apibrėžia santuoką“, – tikino P. Saudargas, rašo portalas tv3.lt
Politikas dėstė, kad nors įstatymo projekte civilinę sąjungą sudariusiems asmenims neliko galimybės įsivaikinti arba sąjungą sudaryti Civilinės metrikacijos skyriuose, jo žodžiais, vėliau Lietuva gali pralaimėti bylas tarptautiniuose teismuose dėl nelygybės ir Civilinės sąjungos įstatymas turės būti papildytas.
Pasak P. Saudargo, kai kurios šalys nesusituokusių porų santykius apibrėžia kaip partnerystę, o kitos – kaip civilinę sąjungą.
„Teismai čia jokių skirtumų nemato, jie žiūri turinį, ar šitas įstatymas sukuria šeimos teisinių santykių turinį, galima kildinti iš to ar negalima. Mūsų supratimu, iš Civilinės sąjungos įstatymo galima kildinti tai, kad taip yra šeimos teisinei santykiai sukuriami“, – tv3.lt cituoja konservatorių.
Seimo narys tos pačios lyties porų nevadina šeimomis. „Ne, tai nėra šeima, nes nėra lyčių papildomumo principo, nėra natūralios biologinės kilmės vaikams atsirasti. Todėl ir nelaikome to dalyko šeima“, – dėstė jis.
P. Saudargas tikino, kad „artimo ryšio“ sąvoka Civiliniame kodekse numatytų tarpasmeninį ryšį. „<...> kalbėkime apie tarpasmeninį ryšį ir štai yra asmens teisės į artimą ryšį pripažinimo įstatymas, kurį aš teikiau ir džiaugiuosi kolegų palaikymu, kurie balsavo „už“. Jis taip pat bus toliau svarstomas“, – apie savo pasiūlymą kalbėjo politikas.
Praėjusį ketvirtadienį tiek Civilinės sąjungos įstatymas, tiek P. Saudargo pasiūlytos Civilinio kodekso pataisos dėl „artimo ryšio“ sąvokos praėjo pateikimo stadijas. Tam, kad įstatymų projektai įsigaliotų, jie dar turi praeiti svarstymo bei priėmimo stadijas, projektus taip pat turi pasirašyti prezidentas.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius teigė, kad „bandymas apibrėžti artimo ryšio kategoriją“ primena mėginimą nustatyti, kas yra meilė.
 |
| V. Nekrošius | E. Kurausko/vu.lt nuotr. |
P. Saudargo ir jo bendražygių siūlomoje Civilinio kodekso pataisoje nurodyta, kad „kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio“
„Tai iš principo neapibrėžiamos teisinėmis kategorijomis žmonių sielos, jausminės, emocinės būsenos. Todėl pasakymas, kad tai yra asmens santykis, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmens socialinio ryšio, yra apibrėžimas apie nieką. Lygiai taip pat kaip ir pasakymas, kad kiekvienas turi teisę į artimo ryšio gerbimą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė žinomas teisininkas.
Pasak jo, nors „artimo ryšio“ sąvokos iniciatoriai teigia, kad artimas ryšys teisines pasekmes sukuria tik įstatymų numatytais atvejais, atsiranda neaiškumų. „O tai čia reikia suprasti, kad visais kitais atvejais įstatymu apibrėžiamas reiškinys nieko nereiškia? O jeigu kils pasekmė, kuri nenumatyta, bet turėtų sukelti teisines pasekmes, tai nieko nereikš, nors kitais atvejais turėtų tas pasekmes sukelti?“ – pastabėjo V. Nekrošius.
Įstatymo projekte pažymima, kad preziumuojama, jog artimą ryšį turi asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, taip pat asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.
„Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys“, – nurodoma įstatymo projekto penktojoje dalyje.
„Na nežinau, kaip čia su nediskriminavimu ir asmenų lygybe, bet pats vertinamojo kriterijaus įvedimas man čia atrodo visai netinkamas“, – tikino VU Teisės fakulteto profesorius.
Pasak V. Nekrošiaus, pataisų rengėjų tikslas – sukurti tokias sąlygas, jog būtų galima teigti, kad esą jokios partnerystės nereikia, nes „artimo ryšio“ sąvoka patenkina visų poreikius. „Taigi, siekiai aiškūs – kova iki paskutinio kraujo lašo už klasikinės šeimos išsaugojimą. Maždaug taip pat, kaip kovojo prieš w, x ir q. Ar pamenat dar kas nors tas emocijų jūras ir argumentus, kaip žudome lietuvių kalbą? Rezultate, po raidžių įteisinimo nei kalba žlugo, nei jai kas pakenkė“, – dėstė teisininkas.
Pasak jo, liberalioje pasaulietinėje visuomenėje valstybė neaiškina savo žmonėms, kaip jie turi tvarkyti privatų gyvenimą, ką mylėti, kokią šeimą kurti. „Vakarietiškomis vertybėmis grindžiamoje visuomenėje, sugyventi turi galėti visi, o dauguma privalo gerbti mažumą. Kitas visuomenės modelis yra į rytus nuo Lietuvos ir aš ten visai nenoriu“, – teigė V. Nekrošius.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
