Ukrainoje išaušo 110 Rusijos pradėto karo diena. „Sunku patikėti, kad jau vasara. Regis, dalis manęs vis dar tikisi už lango pamatyti sniegą, tartum dabar dar būtų vasaris, kuris niekada taip ir nepasibaigė“, – ištarė 18-metis Franzas, gabus studentas iš Ukrainos, priklausantis LGBTQ+ bendruomenei.
 |
| Nuotraukos šaltinis: twitter.com/gmfus |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Laikas tartum sustojo
Vasario 24-osios ankstų rytą prasidėję sprogimai ir Rusijos kariuomenės pasėtas siaubas tarytum sustabdė laiką. Ukrainoje jis, rodos, teka kiek kitaip nei iki Rusijos karių pradėto ukrainiečių genocido.
Šiuo metu Franzas studijuoja Slovakijoje. Tačiau laikas jam tarsi sustojo ir išslydo iš rankų. „Atrodo, kad pavasaris taip ir nepražydo. Jis turėtų būti kupinas gėlių, vakarinių pasivaikščiojimų ir šėlsmo po studijų. Vasaros pradžioje turėjo įvykti „Pride“ eitynės, turėjome siekti užsibrėžtų planų, leisti brangų laiką su draugais su šeima“, – kalbėjo Franzas.
Gražius planus sugriovė mirtį ir skausmą sėjantis Rusijos „išvadavimas“, per kurį Ukrainos gyventojai nepatyrė nei džiaugsmo, nei ramybės nuo pat vasario 24-osios, kai Vladimiras Putinas nusprendė pradėti plataus masto karinę invaziją į visą Ukrainos teritoriją.
Nors ukrainiečių nuožmus pasipriešinimas ir sujaukė Rusijos prezidento imperialistinius planus, tačiau agresorius jų neatsisako ir toliau bet kokia kaina atakuoja suverenią valstybę. Į žūtį jis siunčia ne tik karius, bet ir civilius, moteris bei vaikus.
 |
| Suniokotas pastatas Borodyankoje (Kyjivo sritis) | Mikhail Volkov/Unsplash.com nuotr. |
Bėgdami nuo mirties, Ukrainą paliko apie 14 mln. ukrainiečių. Franzas teigė, kad itin svarbu, jog pasaulis nenusigręžtų nuo jo šalies, nes joje žmonės vis dar kenčia, patiria skausmą ir kasdien miršta.
„Nesvarbu, kad esate pavargę ar jau daug nuveikę, bet mums kasdien reikia naujų ginklų, trūksta vaistų, sugriaunama vis daugiau namų“, – apie tai, kaip Ukrainą skaudžiai niokoja siaubingas karas, kalbėjo jis.
Vaikinas bendrauja su gimtoje šalyje likusiais artimaisiais ir, kaip pasakojo jis, likusieji Ukrainoje gyvena nuolatinėje baimėje, seka oro antskrydžių pavojų pranešančius signalus, kad reikiamu laiku galėtų pasislėpti.
„Ankstesnis mūsų gyvenimas pranyko amžiams. Kaskart tai suvokti – lyg išgyventi naują smūgį“, – sielvartavo Franzas.
Studentas iš Ukrainos pasakojo trokštantis grįžti namo, nors jis žino, kad nuožmus ir negailestingas karas vis dar tęsiasi, gresia pavojus netekti gyvybės.
Vieną rytą Franzas prabudęs išvydo pranešimus tinkle „Twitter“ apie raketą, pataikiusia į vietą netoli jo šeimos namų Ukrainoje. Vaikino brolis prieš kelias savaites taip pat vos išvengė bombos smūgio.
„Karas sieloje palieka begalės skylių, pavagia dienas, sukelia paniką, jis palieka tūkstančių kapų, kurių neturėjo būti“, – mintis dėstė jaunuolis.
 |
| Mergina kartu su Ukrainos vėliava prie Azovo jūros | Brandon Morales/Unsplash.com |
Nepaisant to, kad joje vyksta karas, ukrainiečiai išsiilgo savo gimtinės. „Praėjusią savaitę vienas studentas iš mano grupės pasakė, kad nekantrauja grįžti namo tam, kad vėl galėtų paragauti naminio maisto . <...> Praėjusią naktį mano kambariokė, taip pat ukrainietė, beveik verkė kalbėdama telefonu apie tai, kad nekantrauja grįžti namo, nes jei kas nors atsitiks jos šeimai, ji norėtų mirti kartu“, – jaudinančias ukrainiečių emocijas apibūdino vaikinas.
Rusija paskui save nešasi tik tamsą
LGBTQ+ bendruomenė visame pasaulyje birželį mini pasididžiavimo mėnesį. Šiais metais Franzas iš tolo stebi, kaip jo LGBTQ+ broliai ir seserys kovoja už laisvą Ukrainą.
„LGBTQ+ kariai ir savanoriai turi būti dvigubai išradingesni ir stipresni bei bebaimiai invazijos akivaizdoje, nes priešingu atveju Rusijos imperijoje mes neturėsime jokios ateities“, – įsitikinęs ukrainietis.
Pasak jo, kartais mėginama neigti LGBTQ+ bendruomenės indėlį į laisvės kovas, o taip pat bandoma įpiršti mintį, kad esą LGBTQ+ bendruomenės teisės ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje niekaip nesusiję.
„Nepaisant žmonių, kurių kompetenciją sudaro trumpas Vikipedijos straipsnis, aš žinau, kaip glaudžiai Ukrainos ateitis susijusi su LGBTQ+ žmonių teisėmis“, – sakė jis.
Taip pat skaitykite:
- Homofobija kviečia Kremlių į Baltijos valstybes: profesorius įsitikinęs – prieš LGBTQ+ teises nusiteikę maršo šalininkai patys nesuvokia, kaip stipriai padeda Putinui
- J. Valaitis. Kova už Ukrainos laisvę yra kova ir už LGBTQ+ bendruomenės teises
- Ukrainos vėliava „Pride“ eisenoje mojavęs vaikinas: ši eisena - apie laisvę
Birželį, prasidėjus pasididžiavimo mėnesiui, Franzas prašo pasaulio toliau rodyti solidarumą ir tęsti aukų skyrimą tam, kad padėtų Ukrainos žmonėms išgyventi neįtikėtinai sunkų laikotarpį.
Franzui antrina ir LGBTQ+ teisių centro „Nash Svit“ koordinatorius Andrijus Maymulakhinas, prieš tai gyvenęs Kyjive. Savo vaikino jis nematė nuo pat sausio mėnesio, kai pastarasis išvyko į Lvovą padėti giminaičiams statybose.
 |
| Štai taip atrodo Rusijos kariuomenės nešama „taika“ | Алесь Усцінаў/pexels.com nuotr. |
Prasidėjus Rusijos karinei invazijai, Andrijaus vaikinas prisijungė prie Ukrainos nacionalinės gvardijos ir tarnauja kariniame padalinyje Vakarų Ukrainoje.
Andrijus šiuo metu yra įsikūręs maždaug už 60 kilometrų nuo Kyjivo. Kol kas jam pavyko išvengti tiesioginės Rusijos kariuomenės atakos, tačiau girdėdamas tolumoje sproginėjančias bombas, jis kaskart baugiai prisimena – karas vyksta visai čia pat.
Tačiau vaikinas neleidžia savo gyvenimo užvaldyti baimei. Dabar LGBTQ+ teisių centras „Nash Svit“ susitelkė ties pagalba LGBTQ+ ukrainiečiams
„Mūsų prioritetas yra teisinės pagalbos teikimas <...> Renkame informaciją apie konkrečias problemas, su kuriomis per šį karą LGBTQ+ žmonės susidūrė“, – kalbėjo Andrijus.
Požiūris keičiasi
Neseniai „Nash Svit“ paskelbto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 5-erius metus Ukrainos žmonių požiūris į LGBTQ+ bendruomenę labai pasikeitė. Apklausos rodo, kad smarkiai sumažėjo žmonių, kurie LGBTQ+ bendruomenei jaučia neapykantą. Andrijų šie rezultatai gerokai nustebino – jis svarstė, kad gali būti, jog prie to prisidėjo ir ne vienerius metus į Ukrainą šnopavusi agresyvi Rusijos politika, užsimojusi ją užimti.
„Vadinamasis „rusų pasaulis“ yra aiškiai homofobiškas“, – sakė jis ir pabrėžė, kad absoliučiai daugumai Ukrainos gyventojų besipriešinant ir nepritariant Rusijos agresijai, visuomenės nuostatos galėjo smarkiai pakisti ir dėl LGBTQ+ asmenų indėlio į šalies laisvę. Bet ar tai tiesa – parodys tik laikas. Kol kas ukrainiečiai susitelkę siekdami išgyventi ir atremti barbarišką Rusijos kariuomenės ataką.
„Nemanau, kad rusai trokšta sustoti – jie užsibrėžę tikslą tęsti šį niekšišką karą. Štai kodėl mums reikia, kad pasaulis paremtų Ukrainą šiuo ypatingai sunkiu laiku“, – sakė Andrijus.
 |
| Kyjivas | Алесь Усцінаў/pexels.com nuotr. |
„Washington Post“ skelbia, kad Ukrainai oficialiai pateikus paraišką tapti Europos Sąjungos nare, tai iš jos pareikalautų žengti žingsnius siekiant plėsti LGBTQ+ žmonių teisinę apsaugą.
Pastarąjį dešimtmetį ukrainiečių nuotaikas LGBTQ+ asmenų atžvilgiu stebėjęs žmogaus teisių aktyvistas Tarasas Karasiichukas teigė, kad Ukrainoje pastebimas besiformuojantis nacionalinės vienybės jausmas, kuris pasireiškia įtraukimu ir didėjančias tolerancija įvairioms žmonių grupėms, įskaitant ir LGBTQ+ bendruomenę.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, T. Karasiichukas kartu su bendražygiais rinko lėšas „Azovo“ pulkui – savanorių kariniam daliniui, pademonstravusiam, kad jis yra vienas stipriausių Ukrainoje. Tiesa, šiame pulke yra ir kovotojų, kurie prieš tai kone terorizavo LGBTQ+ bendruomenę.
„Dabar visas batalionas žino, kad gavo pinigų iš „gėjų“, ir jiems tai priimtina, nes jei už juos pavyks surengti sėkmingą pasipriešinimą Rusijai, viskas bus gerai, – sakė jis. – Tai gali šokiruoti vakarietiškų liberalių pažiūrų aktyvistus, bet kai patiri karą, tavo vertybės pasikeičia“.
Ukraina kovoja su viena didžiausių XXI amžiaus tragedijų. Karas – nežmoniškai sunkus ir neabejotinai paliksiantis randus kiekvienam ukrainiečiui, tačiau, sako šalies žmogaus teisių aktyvistai, būtent jis gali paspartinti judėjimą už visų piliečių lygias teises.
Parengta pagal „Washington Post“ ir „Pink News“ informaciją
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
