Futbolo čempionatą temdant LGBTQ+ teisių pažeidimams, Kataras reikalauja Vakarų neaiškinti

Pasaulio futbolo čempionatas Katare išryškino šios šalies diskriminacinę politiką prieš LGBTQ+ žmones. Nors pastarosiomis dienomis kylantys skandalai susiję su į Katarą atvykusiais sirgaliais bei komandomis, tačiau su kur kas didesniais žiaurumais susiduria vietiniai queer žmonės.

Katare netyla skandalai dėl LGBTQ+ bendruomenės teisių | Jarmo.net koliažas („Twitter“ nuotr.)


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Įvairių šalių futbolo komandoms už LGBTQ+ palaikymo ženklus per rungtynes grasinama sankcijomis, vaivorykštės spalvomis išmargintus drabužius dėvintiems futbolo sirgaliams neleidžiama patekti į stadioną, Kataro politikai skambiai deklaruoja savo anti-LGBTQ+ požiūrį – tokie pastarieji įvykiai Katare iliustruoja, koks yra šalies vadovybės požiūris į žmogaus teises.

Reikalauja neaiškinti

Pirmadienį vykstant rungtynėms tarp Urugvajaus ir Portugalijos, į aikštę išbėgo vaivorykštės vėliava mojęs vyras, dėvėjęs marškinėlius, ant kurių buvę užrašai skelbė apie taiką bei palaikymą Ukrainai, taip pat išreikštas solidarumas su Irano moterims.

 
Po šio pasirodymo vyriškis trumpam buvo sulaikytas, tačiau netrukus paleistas. Kataro valdžia uždraudė jam dalyvauti likusiose šių metų rungtynėse, taip pat panaikino leidimą pasilikti šalyje, praneša „The Guardian“.

Šią savaitę Kataro energetikos ministras Saadas Sherida Al-Kaabi Vokietijos leidiniui „Bild“ rėžė – Vakarai negali „diktuoti“ sąlygų dėl LGBTQ+ bendruomenės palaikymo, nes tai yra „nepriimtina“.

Pasijuto užčiaupti

Katare LGBTQ+ bendruomenei patiriant priespaudą, kai kurių valstybių futbolo komandos buvo nusprendusios išreikšti solidarumą queer žmonėms ir rungtynių metu pademonstruoti juos palaikančius ženklus. „New York Times“ skelbia, kad 7 Europos komandos dar rugsėjį pranešė FIFA apie planus nešioti raiščius su užrašu „OneLove“. 

Tačiau FIFA sukėlė triukšmą – pareiškė, jog tokioms komandoms bus taikomos sankcijos, įskaitant ir žaidėjams parodomas geltonas korteles

Vokiečių futbolininkai protestavo prieš tokį sprendimą – visa komanda prieš rungtynes nusifotografavo rankomis prisidengę burnas.

„Tai nėra politinis pareiškimas – žmogaus teisės yra nediskutuotinos. Tai turėtų būti laikoma savaime suprantamu dalyku, bet vis tiek taip nėra. Štai kodėl ši žinia mums tokia svarbi. Atsisakyti mums raiščio yra tas pats, kas atsisakyti balso. Mes laikomės savo pozicijos“, – tviteryje paskelbė Vokietijos žaidėjai.


Vaivorykštė – priežastis neįleisti?

Apie Kataro požiūrį į homoseksualumą prabilta vos paskelbus apie tai, kad čempionatas vyks būtent šioje Persijos įlankos krantų skalaujamoje šalyje. Tąkart FIFA į susirūpinimą, jog futbolo sirgaliams teks lankytis valstybėje, kurioje LGBTQ+ žmonėms geria pavojus, atsakė, jog Katare laukiami visų tapatybių asmenys.

Paaiškėjo, kad tai nėra tiesa. Prasidėjus čempionatui, sirgaliai ėmė masiškai pranešinėti apie tai, kad jie nėra įleidžiami stebėti rungtynių, nes stadioną saugantys darbuotojai jų nepraleidžia dėl vaivorykštės spalvų simbolių, besipuikuojančių ant drabužių. Vienas garsiausiai nuskambėjusių atvejų – JAV sporto žurnalisto Granto Wahlo ginčas su jo nepraleidusiais apsaugininkais.


Kas turi prisiimti atsakomybę?

Anglijos verslininkas, buvęs profesionalus futbolininkas Thomas Beattie smerkia FIFA dėl sprendimo neleisti Kataro pasaulio čempionate dalyvaujančioms komandoms dėvėti „OneLove“ raiščių.

Dalis futbolo aistruolių pasipiktino FIFA spaudimui pasidavusiais žaidėjais. T. Beattie įsitikinimu, ne sportininkai, o pati FIFA yra atsakinga už Katare susiklosčiusią padėtį, kai žaidėjams neleidžiama niekaip parodyti palaikymo LGBTQ+ bendruomenei.

„Manau, kad daryti spaudimą žaidėjams yra tikrai nesąžininga – jie atsidūrė keblioje padėtyje, į kurią neturėjo patekti. Jų dėmesys turėtų būti sutelktas į tai, ką jie sugeba geriausiai“, – teigė karjerą baigęs homoseksualus sportininkas.

„Žinau labai daug žaidėjų, dalyvaujančių čempionate, kurie pasiaukodami kovoja su priespauda ir neteisybe, taikomą įvairioms žmonių grupėms. Jie nori apie tai kalbėti ir išsakyti savo nuomonę“, – pridūrė jis.

T. Beattie žeria kritiką FIFA prezidentui Gianni Infantino. „Veiksmai yra iškalbingesni nei žodžiai, o FIFA nuvylė ir aš tikrai nemanau, kad buvo prisiimta atsakomybė už padarytas klaidas“, – teigė T. Beattie.

Anot jo, nesužibėjo ir buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Tony Blairas su užsienio reikalų sekretoriumi Jamesu Cleverly, kurie į Katarą vykstantiems žmonės patarė gerbti juos priimančią šalį nepaisant to, jog joje už homoseksualią tapatybę gresia įkalinimas.

„Manau, kad žmonėms, kurie nėra (LGBTQ+) bendruomenės dalis, labai lengva daryti tokius pareiškimus, kadangi jie nežino, ką reiškia gyventi su tam tikromis traumomis, kurias žmonės patiria LGBTQ+ bendruomenėje“, – sakė T. Beattie.

Prabyla LGBTQ+ Kataro bendruomenė

Nors sprendimas rengti futbolo pasaulio čempionatą Katare sulaukė daug kritikos, tačiau tai pritraukė žiniasklaidos ir Vakarų šalių dėmesį, padėjusį prabilti iš čia kilusiems LGBTQ+ asmenims.

Šią savaitę britų nacionalinis transliuotas BBC paskelbė reportažą apie translytės moters patirtį susidūrus su Kataro valdžios represijomis. Dėl jos saugumo tikrasis pašnekovės vardas neskelbiamas. Translytė moteris buvo sulaikyta pareigūnų už „apsimetinėjimą moterimi“ ir jai liepta pašalinti krūties audinį, susiformavusį po to, kai jis ėmė vartoti iš kitos šalies gautus hormonus.

„Vien dėl savo tapatybės buvau suimta ir tardoma. Praradau viską. <...> Praradau darbą ir draugus“, – teigė ji.

Anot pašnekovės, šalies policija turi teisę be jokio teismo sprendimo įkalinti asmenis iki 6 mėnesių, jeigu yra įtariama, kad jie „pažeidė visuomenės moralę“.

Su baime būti sulaikytai moteris susiduria kasdien. „Jie tave sučiumpa ir neleidžia niekam pranešti, kur tu esi. Kalėjimas įrengtas po žeme, čia su tavimi elgiamasi tarsi su nusikaltėliu“, – teigė ji.

Kataro Vyriausybė yra vadovaujama turtingos Al-Thani šeimos. Šalyje galioja šariato teisės principai. Konservatyvi valstybės politika pasižymi žiaurumu prieš žmones, kurie nusižengia bet kokioms „tradicinėms vertybėms“, pavyzdžiui, baudžiami ne tik LGBTQ+ asmenys, bet ir tie, kurie užsiima lytiniais santykiais dar nebūdami susituokę. Šariato teisė numato, kad už šiuos „nusikaltimus“ galima bausti ir mirtimi užmėtant akmenimis. Tiesa, nėra įrodymų, kad tokia bausmė Katare kada nors įvykdyta.

Sunku įvertinti, kokia yra queer žmonių kasdienybė susiduriant su diskriminaciniais Kataro valdžios ribojimais, kadangi LGBTQ+ bendruomenės temos viešajame gyvenime itin ribojamos ir cenzūruojamos. Tačiau paslapties skraistę praskleidžia Katarą palikusieji.

Jungtinėse Valstijose gyvenantis homoseksualus vyras Nasseras Mohamedas teigė išvykęs, kad galėtų Kataro LGBTQ+ bendruomenei suteikti matomą platformą.

„Katare mums labai pavojinga organizuotis. Kai (valdžia) išsiaiškina vieną asmenį, teisėsauga bando išsiaiškinti visus, su kuriais jis bendrauja. Tad tikrai sunku suburti gėjų bendruomenę“, – sakė jis.

N. Mohamedas išvyko iš Kataro būdamas 20 metų, kai studijavo medicinos mokykloje, ir pasižadėjo „niekada nebegrįžti“.

Kai kuriose Kataro vietose LGBTQ+ asmenys gali burtis jausdamiesi saugesni, pavyzdžiui, apsilankydami vakarėliuose artimų draugų namuose bei kai kuriuose aukščiausios klasės restoranuose ar klubuose. Tačiau tokia galimybė priklauso nuo socialinės padėties.

N. Mohamedas palaiko ryšius su neatsiskleidusiais LGBTQ+ asmenimis, kurie neseniai bendravo su organizacija „Human Rights Watch“, paskelbusia ataskaitą, kurioje išsamiai aprašė prieš šiuos asmenis įvykdytus nusikaltimus. Dar šių metų rugsėjį pranešta, kad Kataro Prevencinio saugumo departamento pareigūnai sulaikė LGBTQ+ asmenis požeminiame kalėjime Al Dafnehe ir taikė psichologinio bei fizinio smurto priemones.

Pasak „Human Rights Watch“ atstovų, saugumo pajėgos taip pat „neleido sulaikytiesiems gauti teisinės pagalbos, šeimos ir medicininės priežiūros“, atliko apžiūrą jų telefonuose, nors žmonės buvo įkalinti nepateikus jokių kaltinimų. Kataro pareigūnai ataskaitoje pateiktą informaciją neigė.

„Reuters“ kalbintas neįvardytas LGBTQ+ bendruomenės narys išreiškė susirūpinimą, kas nutiks, kai pasaulio čempionatas pasibaigs ir Vakarų akys nuo Kataro nukryps.

„Ar dėmesys žmogaus teisėms pasibaigs?“ – klausė jis.

Parengta pagal bbc.com, vox.com, thepinknews.com
Naujesnė Senesni