Lytiškai plintančios ligos (LPL) tampa vis opesne problema, paliečiančia ir LGBTQ+ bendruomenę, kuri susidurdama su sveikatos iššūkiais dar turi įveikti ir stigmatizaciją. „Neretai LGBTQ+ asmenys nenori eiti į valstybines įstaigas, kur vis dar pasitaiko komentarai arba garsios replikos koridoriuose prie šalia esančio personalo arba pacientų“, – teigė portalo jarmo.net kalbintas ŽIV prevencijos kabineto gydytojas Aleksandr Lapšinov.
 |
| Asociatyvi Karolina Grabowska/pexels.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Gydytojas pabrėžė, kad diskriminacija ir stigmatizacija gali trukdyti LGBTQ+ asmenims gauti reikiamą pagalbą, o norint pagerinti sveikatos priežiūrą LGBTQ+ bendruomenei, būtina didinti informuotumą ir užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistemą lengviau pasiektų visi, nepriklausomai nuo lytinės orientacijos.
Kaip rašoma Tolerantiško Jaunimo Asociacijos leidinyje „Adomo paslaptys: sveikatos ieškojimai“, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jaunus asmenis (15–24 metų amžiaus) dėl lytinės elgsenos ypatumų priskiria prie didesnę užsikrėtimo riziką turinčių asmenų grupės. Tai grindžiama tuo, kad turėdami mažesnę patirtį, jauni žmonės sunkiau atpažįsta partnerius, galinčius sirgti lytiniu būdu plintančiomis infekcijomis (LPI). Taip pat 15–24 metų amžiaus asmenys dažniau keičia lytinius partnerius, yra mažiau linkę naudotis kontraceptinėmis priemonėmis, kurios apsaugo nuo įvairių lytiškai plintančių infekcijų. Be to, paaugliai turi itin mažai žinių apie LPI, jų simptomus ir apsisaugojimo būdus.
– Kuo išsiskiria LPL lyginant su kitomis sveikatos problemomis? – jarmo.net pasiteiravo gydytojo A. Lapšinov.
– Ligos paprastai būna asimptominės arba pacientai dažnai pražiūri simptomus, jeigu jie išviso yra. Simptomai būna nespecifiniai ir įvairioms LPI jie yra įvairiausi: nuo svorio netekimo iki skausmingo šlapinimosi.
Todėl pacientai dažnai apie tai negalvoja. Yra LPI, nuo kurių neapsaugo prezervatyvai, todėl yra būtina tikrintis, saugotis ir kitomis profilaktikos priemonėmis, skiepytis nuo tų, nuo kurių yra vakcinos.
– Kokios LPL šiuo metu diagnozuojamos dažniausiai? Koks yra šių ligų sergamumas, paplitimas?
– Dažniausiai diagnozuojamos ligos yra ŽIV, chlamidiozė, gonorėja, sifilis.
2022 metais iš viso užfiksuoti 3835 ŽIV atvejai, iš kurių 2022 metais naujų buvo 252 atvejai.
2022 metais diagnozuota naujų 86 sifilio, 38 gonorėjos, 257 chlamidiozės atvejai.
Lyginant su 2020 ir 2021 metais, gonorėja ir chlamidioze sergančių žmonių skaičius didėja.
– Kokie yra pagrindiniai būdai, kaip galima užsikrėsti LPL? Ar tai – vien lytinių santykių keliu plintančios ligos?
– Lytiškai santykiaujant. Taip pat krauju: ŽIV žindant, ŽIV gimdant, chlamidioze, gonorėja, nėštumo metu, sifiliu ir kitomis ligomis...
 |
| 2022 metais iš viso užfiksuoti 3835 ŽIV atvejai, teigia Aleksandr Lapšinov | Asociatyvi Bermix Studio/unsplash.com nuotr. |
Atkreiptinas dėmesys, kad LPI galima užsikrėsti tiesioginiu kontaktu (oda-oda, oda-gleivinė, gleivinė-gleivinė).
Tokiu atveju, jei naudojamas prezervatyvas, jis apsaugos tik tas vietas, kurios yra dengiamos. Tačiau tokiu būdu užsikrėsti paprastai, bet nebūtinai, reikia, kad būtų atviros žaizdelės, mikrotraumos, kraujo vartai.
Tokios ligos gali būti HSV2, ŽPV, sifilis. Per bučinius ir seiles galima užsikrėsti tik vienintele liga: herpetine pusleline.
– Ar LGBTQ+ bendruomenė susiduria su didesne rizika susirgti tam tikromis LPL? Jeigu taip, kokie veiksniai tai lemia?
– Susiduria. Vis labiau plintantis chemsekso reiškinys, kuomet yra didžiausia tikimybė užsikrėsti, nes yra didelis pavojus gauti mikrotraumų, kurių žmogus nejaučia, taip pat prezervatyvo plyšimo nejutimas arba išvis jų nenaudojimas. Dauginiai partneriai.
 |
| Gydytojo tikinimu, tokiu atveju, jei naudojamas prezervatyvas, jis apsaugos tik tas vietas, kurios yra dengiamos | Asociatyvi „Reproductive Health Supplies Coalition“/unsplash.com nuotr. |
PrEP naudojimas apsaugo tik nuo ŽIV, tačiau apie tai dažnas nėra informuojamas, kad nuo kitų LPI žmogus neapsaugotas.
Kaip užburtas ratas: kuomet yra tikimybė didesnė LGBTQ+ susirgti LPI, tuomet atsiranda padidėjusi rizika užsikrėsti antra, trečia ir nauja LPI, todėl neretas atvejis, kad tokiu atveju rizika išauga žymiai.
– Ar yra reikšmingų skirtumų tarp heteroseksualių ir LGBTQ+ žmonių, susijusių su LPL profilaktika ar gydymu?
– Su gydymu paprastai nėra, o jeigu ir yra, tai nepriklauso nuo orientacijos, o parenkama individualiai.
Apie profilaktiką – yra. Yra skirtingi PrEP vartojimo algoritmai, jie gali būti skirtingai efektyvūs hetero ir homo asmenims. O dar toliau netgi skirtis homo asmenims priklausomai nuo lyties.
– Kokių prevencinių priemonių turėtų imtis LGBTQ+ grupei priklausantys žmonės, siekdami apsaugoti tiek save, tiek kitus nuo LPL?
– Būtina tikrintis nuo įvairių LPI reguliariai esant padidėjusiai rizikai: atsitiktiniai partneriai, dauginiai lytiniai partneriai, prezervatyvų plyšimas, kraujavimai lytinių santykių metu, prevencijos priemonių nenaudojimas. Svarbu pasitikrinti prieš pradedant naujus santykius.
Rekomenduojamas tikrinimasis yra po kiekvieno atsitiktinio lytinio partnerio praėjus apie 1 mėnesiui, esant reguliariam lytiniam partneriui – 1 kartą per metus.
Nuo sifilio, hepatitų B ir C, ŽIV galima pasitikrinti nemokamai pas mus: CHECKPOINT ŽIV prevencijos kabinete pirmadieniais ir trečiadieniais tarp 15:00 – 19:30 užsiregistravus tel. 860880534, Kauno g. 3A - 105, Vilnius. Taip pat vykdomi ir testavimai bei konsultavimas dėl LPI.
– Kaip diskriminacija ar stigmatizacija gali veikti LGBTQ+ asmenų lytinę sveikatą ir galimybę gauti reikiamą pagalbą?
– Neretai LGBTQ+ asmenys nenori eiti į valstybines įstaigas, kur vis dar pasitaiko komentarai arba garsios replikos koridoriuose prie šalia esančio personalo arba pacientų. Taip yra nenoras eiti pas šeimos gydytoją arba kalbėtis su ja ir gauti siuntimą pas kitus specialistus, kurie konsultuos šiais klausimais.
Taip yra dėl to, kad trūksta kompetencijos, kas galėtų būti įvardijama kaip tylioji diskriminacija arba latentinė, kadangi tokia nekompetencija gali būti grindžiama žinių stoka, o ne nenoru arba gėda gilintis į LGBTQ+ problemas. Tai negalioja jauniems, žingeidiems ir tolerantiškiems gydytojams arba privačioms institucijoms, kur pacientai mieliau renkasi mokėti pinigus, nes tuomet specialistai privalės pakonsultuoti. Pacientai pasakoja, kad tada išvis nenori niekur eiti arba ateina pas mus, kur konfidencialu ir anonimiška, kadangi jau yra įbauginti.
Dėl ŽIV stigmatizacijos tai nėra ką komentuoti. Tai dar ant tiek aktualu, kad dažnai sužinantys, kad serga, net dingsta ir nepradeda gydytis. Taip pat, įvairūs incidentai vaistinėse su vaistininkais. Tai yra dar viena sritis, kurią komentuoja klientai.
 |
| Asociatyvi Sasun Bughdaryan/unsplash.com nuotr. |
– Kaip būtų galima patobulinti sveikatos priežiūros sistemą, kad būtų atsižvelgiama į specifinius LGBTQ+ bendruomenės poreikius LPL srityje?
– PrEP nemokamas įsigijimas riziką turintiems LGBTQ+ asmenims, stigmos mažinimas žiniasklaidos priemonėmis bei kitomis akcijomis, kad LPI nėra gėda, ir jos nesirenka nei amžiaus, nei lyties, nei seksualinės orientacijos, nei socialinio statuso. Daugiau testavimosi punktų, kaip Vakarų Europoje, kad būtų prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose.
Interviu parengtas bendradarbiaujant su Tolerantiško Jaunimo Asociacija