Garsus Lietuvos humoristas Paulius Ambrazevičius prabilo apie patirtas homofobines patyčias: vyras, birželį dalyvavęs „Baltic Pride“ eitynėse, platformoje „Facebook“ įkėlė iš LGBTQ+ renginio nuotrauką, netrukus po ja pasipylė grasinimai nužudyti, įžeidinėjimai, tiesa, policija ikiteisminio tyrimo dėl neapykantos kurstymo nepradėjo. Pareigūnų sprendimą komikas ketina skųsti.
![]() |
Paulius Ambrazevičius ir jo žmona Kristina Ambrazevičienė paskelbė nuotrauką, po kuria pasipylė galimai neapykantą prieš LGBTQ+ bendruomenę kurstantys komentarai | Asmeninio albumo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
P. Ambrazevičiaus socialinio tinklo paskyrą užliejus homofobiniams komentarams po nuotrauka, kurioje vyras su žmona matyti apsigobę vaivorykštės spalvų vėliava, jis teigė pateikęs skundą policijai. „Facebook“ išplatintame įraše P. Ambrazevičius atviravo, kad tokios piktos internautų reakcijos nesitikėjo, juolab, kad pats save įvardija kaip „vedusį heteroseksualų privilegijuotoje pozicijoje esantį beveik keturiasdešimtmetį vyrą“.
„Esu tas žmogus, kurį turbūt pavadintumėte „sąjungininku“, kai kalbame apie LGBTQ+ bendruomenę – seniai, garsiai ir viešai palaikau, kartais kalbu apie tai pasirodymuose (kai sugalvoju ką nors juokingo apie tai), dalyvauju „Pride“ eitynėse, kai tik galiu, nes matau labai daug neteisybės visuomenės elgesyje su šita bendruomene“, – rašė humoristas.
P. Ambrazevičius teigė, kad su žmona Kristina dalyvavęs Vilniuje vykusiose „Pride“ eitynėse, siekė palaikyti LGBTQ+ bendruomenę, dėl to ir paskelbė nuotrauką.
Tuomet, anot jo, pasipylė neapykantos kupini komentarai, grasinimai.
„Prisižiūriu visko apie save, žmoną, net mamą (!!!) – nuo reikiamybės mane ir kitus tremti į Sibirą iki užtaisomo ginklo nuotraukų, iki įvairiausių montažų ir negrabių, nekūrybiškų įžeidimų. Viską galite dar rasti tame įraše, netryniau nė vieno komentaro, priešingai – atslėpiau keliasdešimt, kuriuos feisbukas pats paslėpė“, – pasakojo jis.
Kaip teigia P. Ambrazevičius, tokio masto homofobinė reakcija žymi gają Lietuvos problemą – neapykantą LGBTQ+ bendruomenei.
Štai vienas iš komentatorių parašė: „Tau galva nupjauti reikia pyde....... Tu“.
P. Ambrazevičius dėl internautų grasinimų kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo.
Jo teigimu, pareigūnai nusprendė, kad komentaruose išreikšti grasinimai esą nebuvo rimti, žalos nesukėlė.
„Gaunu atsakymą gan greitai, kuriame teisine kalba parašyta “blem, Pauliau, jaučiu, jis čia nerimtai”, dėl to atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą“, – pažymėjo P. Ambrazevičius.
Humoristas svarsto, kad policija tokiu sprendimu visuomenei siunčia pavojingą žinią, kad jeigu grasinimai išsakomi „juokais“, už juos galima neatsakyti.
„Iš šito supratau, kad tariamoji nuosaka gali išgelbėti nuo didelių nemalonumų, tai drąsiai rašykite komentaruose, ką reiktų šaudyti, kam reiktų galvas pjauti, nes jūs gi vis tiek nerimtai. O jeigu rasite kada mane nušautą ar nupjauta galva (o gal net abu), tai žinokite, kad čia tikriausiai Aurim As (įvardija profilio pavadinimą, – aut. past.), bet ant bajerio, nes negi rimtai taip galėjo“, – įraše ironizavo humoristas.
P. Ambrazevičius antradienį portalui jarmo.net patvirtino, kad policijos sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo skųs. Platesnį komentarą vyras teigė pateiksiantis vėliau.
Jarmo.net kreipėsi komentaro į policiją.
Papildyta 2025-07-15 d. 16:25 val.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė portalui jarmo.net komentavo, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas vadovaujantis vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, o atsisakymas nepradėti ikiteisminį tyrimą patvirtintas prokuroro.
„Ikiteisminio tyrimo pradėjimą lemia tai, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Įvertinus aplinkybes, sprendžiama, ar konkretus elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika.Svarbu pažymėti, kad ne visi pasisakymai ar veiksmai, net jei jie atrodo netinkami ar neetiški, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik už tuos veiksmus, kuriuos aiškiai apibrėžia Baudžiamasis kodeksas ir kurie atitinka visus nusikaltimo požymius.Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti visus jo veiksmų požymius, atitinkančius nusikalstamos veikos sudėtį, kaip ji apibrėžta įstatyme. Tai reiškia, kad turi būti įvertinti ne tik pasisakymo ar veiksmo turinys, bet ir kontekstas, tikslas, padariniai bei kitos reikšmingos aplinkybės.Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas remiantis vien subjektyviu situacijos vertinimu – sprendimas turi būti grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika.Tuo atveju, jei asmuo nesutinka su priimtu sprendimu, jis turi teisę jį skųsti aukštesniajai institucijai“, – teigė J. Liutkienė
Per pirmąjį šių metų pusmetį pagal BK 170 str. (neapykantos kurstymas) policijoje užregistruota 44 ikiteisminiai tyrimai