Lyčiai neutrali partnerystė vėl atsidūrė Lietuvos politikos centre. Pasirašytoje naujosios valdančiosios koalicijos sutartyje tokie klausimai kaip partnerystė palikti laisvam koalicijos narių balsavimui. Kritikai sako, kad tai reiškia, jog valdančioji dauguma nesiekia įsipareigojimo principingai ginti LGBTQ+ bendruomenei svarbų įstatymo projektų
 |
| Asociatyvi Violetos Tamelytės nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Sprendimus priims Seimas, o ne Vyriausybė“, – rugpjūčio 28 d. TV3 paklausta apie partnerystės įteisinimą sakė premjerė Inga Ruginienė.
Anot jos, Vyriausybė neketina tapti šio klausimo iniciatore, bet neatmes parlamento valios.
Tuo metu valdančiosios koalicijos partneriai iš karto nubrėžė raudonas linijas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Aurelijus Veryga dar derybų dėl koalicijos metu pareiškė: „Partnerystės projektų mūsų frakcija nerems ir tai buvo aiškiai suderinta koalicijos sutartyje.“
Ne mažiau kategoriškai kalba ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. „Partnerystės klausimui mes nepritarsime,“ – tikino jis birželio pradžioje, komentuodamas prezidento metinį pranešimą.
R. Žemaitaitis yra siūlęs alternatyvą – ūkinių santykių sutartis, kurios nesuteiktų šeimos statuso.
Prezidentas Gitanas Nausėda ragino Seimą spręsti klausimą politiniu, o ne teisiniu keliu: „Sprendimą dėl partnerystės turi priimti Seimas, o ne teismai“
Jo žinutė tapo dar aktualesnė po balandžio Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris konstatavo, kad vienos lyties porų teisinis nepripažinimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai.
Partnerystės klausimas Lietuvoje jau ne kartą bandytas spręsti.
2021 m. Partnerystės įstatymo projektas nepraėjo pateikimo stadijoje – už balsavo 63 Seimo nariai, prieš 58, susilaikė 7.
2022 m. kompromisinis Civilinės sąjungos projektas jau gavo daugiau palaikymo – už balsavo 70, prieš 49, susilaikė 6.
Prognozuojama, kad valstiečiai ir „Nemuno aušra“ ir toliau vieningai balsuos prieš partnerystę .