Pirmadienį Turkijoje vykstant pirmąjam LGBTQ+ aktyvisto Enes Hocaoğulları teismo posėdžiui, Vilniuje prie Turkijos ambasados įvykusio mitingo dalyviai siunčia įspėjimą – šalis vis labiau grimzta į žmogaus teisių krizę.
 |
| Vilniuje prie Turkijos ambasados susirinkusieji protestavo prieš LGBTQ+ aktyvisto sulaikymą Ankaros oro uoste | Jarmo.net nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Nutildyti jaunimą
Rugpjūčio 5-ąją Turkijos pareigūnai sulaikė E. Hocaoğulları Ankaros oro uoste jam pateikus kaltinimus dėl „melagingos informacijos skleidimo viešai“.
Jaunuolis pasakė kalbą kovo mėnesį Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžios kongreso plenariniame posėdyje, diskusijoje apie Turkijoje nušalintus merus.
„Už žodžius, pasakytus demokratinių debatų erdvėje, Strasbūre, jis šiandien yra kalėjime. Tai yra šokiruojanti realybė“, – apie E. Hocaoğulları bylą kalbėjo protesto organizatorė Simona Padegimaitė, atkreipusi dėmesį į tai, kad nors praėjusią savaitę įvyko Kongreso faktų nustatymo delegacijos vizitas į Turkiją, kur diplomatai susitiko su valdžios institucijomis, politinėmis partijomis, pilietinės visuomenės atstovais ir pačiu E. Hocaoğulları kalėjime, tačiau po visų šių susitikimų Kongreso atstovai taip ir neišgirdo aiškių argumentų, kodėl prieš LGBTQ+ aktyvistą vyksta baudžiamasis persekiojimas ir jis laikomas kalėjime.
 |
| Enes Hocaoğulları | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Enes atvejis – tai ne tik vieno žmogaus byla. Tai klausimas apie žodžio laisvę, apie jaunimo balsą ir apie demokratijos ateitį. Kaip pasakė Kongreso atstovai: nutildyti Enes reiškia nutildyti jaunimą, o nutildyti jaunimą – tai nutildyti pačią demokratiją“, – mitinge teigė S. Padegimaitė.
Pirmasis teismo posėdis prasidėjo pirmadienį 11 val. 55 min.
„Mes tikimės, kad teisingumas nugalės, kad kaltinimai bus panaikinti ir kad Enes bus nedelsiant paleistas“, – sakė S. Padegimaitė, kuri teigė, kad „mes nepamiršome Enes, mes stovime kartu su juo, ir mes neleisime, kad demokratijos balsas būtų nutildytas“.
Susipažino ir bendravo asmeniškai
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi, dalyvavęs mitinge, portalui jarmo.net kalbėjo asmeniškai bendravęs su E. Hocaoğulları.
„Labai apmaudu stebėti dabartinę jo padėtį – suėmimą. Seksime toliau žinias, kas vyksta.
Šis jaunas žmogus vykdo aktyvizmą, susijusį tiek su pilietinių, tiek su žmogaus teisių klausimais. Jis puoselėja tas vertybes, kurios brangios kiekvienam. Tai yra aktyvus ir laisvas žmogus, su kuriuo smagu susipažinti ir bendrauti“, – dėstė U. Masi.
LiJOT prezidentas prisiminė, kad su E. Hocaoğulları susipažino Prahoje vasarį Europos Tarybos organizuotoje konferencijoje apie vietinių jaunimo tarybų įgalinimą ir jaunuolių atstovavimą, teisių įtvirtinimą regioniniu lygmeniu.
Pasak U. Masi, įžvalgos, kurias pasakė E. Hocaoğulları, apie tai, kad institucijos turi veikti, labai svarbios Turkijos kontekste, kurioje – pilietinių neramumų užuomazgos.
Kodėl Turkija persekioja LGBTQ+?
2015 m. Turkijoje uždraustos LGBTQ+ eitynės, o aktyvistų atskiri bandymai šiuos ribojimus įveikti susidūrė su milžinišku saugumo struktūrų pasipriešinimu.
Šiais metais Teisingumo ministerija pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama kriminalizuoti LGBTQ+ identiteto viešą išraišką, numatant Baudžiamojo kodekso ir Radijo ir televizijos įstatymo pakeitimus, kurie leistų persekioti asmenis už turinio apie LGBTQ+ skleidimą ir viešą LGBTQ+ identiteto deklaravimą.
„Manau, kad tai standartinė praktika valstybėse, kuriose pilietinių laisvių pagal įvairius rodiklius yra mažiau. Bet kokia įvairovė, nuoslinkis nuo įsivaizduojamų trafaretų, santvarkai, ribojančiai piliečių teises, užgniaužiami, o remiantis istoriniais pavyzdžiais, ribojimai ir prasidėdavo nuo socialinių grupių, kurios yra mažumoje. Siekiama užkardyti jų saviraišką, nes jeigu gali savo teises ginti, kas trukdo ir politinius klausimus, ne tokius patogius, kelti įvairioms santvarkoms? Bet kokių rūšių vadovai, linkę riboti žmogaus teises, taikosi į šiuos dalykus. Reikia būti labai atsargiems ir stebėti ir Europos Sąjungos kai kurių valstybių sisteminius puolimus ir siekį užkardyti saviraiškos laisvę“, – įsitikinęs U. Masi.
 |
| Asociatyvi Engin Akyurt/pexels.com nuotr. |
Siunčia žinią tarptautinei bendruomenei
Mitinge dalyvavę žmonės sakė manantys, kad E. Hocaoğulları byla rodo, kad Turkija susiduria su sisteminėmis žmogaus teisių problemomis.
„Mes lokaliai solidarizuojamės stovėdami prie Turkijos ambasados Vilniuje, bet kartu tai ir žinia tarptautinei bendruomenei, kad dėl to, kas mums yra savaime suprantamos gerybės, kitam reikia kovoti, žmonės įkalinami, su jais bandoma susidoroti“, – kalbėjo Džioraldas Šukys, einantis Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos vicepirmininko pareigas.
D. Šukys teigė, kad LGBTQ+ teisių aspektu Turkijoje slopinami žmogaus pasirinkimai, jiems suteikiama mažiau galimybių.
„Ir ši situacija vyksta nuolat. Enes atvejis nėra pirmas ir nėra paskutinis. Žmonės susiduria su engimu, vargu, ar ta situacija greitu metu pasikeis“, – tikino jis.
„Negalima į tai žiūrėti pro pirštus“
Apie tai, ar laukti pokyčių, galėtų pakomentuoti Turkijos pareigūnai, tačiau nei vienas Turkijos ambasados atstovas nedrįso išeiti pasikalbėti su mitinguotojais, stovėjusiais jiems po langais.
„Aš manau, kad reikėtų jiems pasakyti, kad žmogaus teises ir žodžio laisvę reikia branginti, o ne menkinti. Apskritai, gal ne ambasados darbuotojams, bet ir visiems žmonėms reikėtų priminti, kad neužtikrinamos žmogaus teisės yra nėra tik dalykas, kuris vyksta Rusijoje, Kinijoje ir panašiai. Tai taip pat vyksta ir tokiose mums draugiškose valstybėse kaip Turkija. Negalima į tai žiūrėti pro pirštus“, – sakė į protestą atvykęs studentas Simas.
Vaikinas tikisi, kad Europos Sąjungos institucijos ir toliau rimtai žvelgs į šį atvejį bei laikysis pozicijos, kad Turkijos elgesys nėra priimtinas.
„Jeigu Turkija nori ekonomiškai bendradarbiauti arba vystyti kitus santykius su Europa, ji turėtų užtikrinti žmogaus teises“, – įsitikinęs Simas.
Kordian: reikia keisti valdžią
„Žmogaus teisės Turkijoje yra labai.... Sunku pavadinti tai teisėmis, tai tiesiog žodžiai. Turiu galvoje ir tai, kad šalis pasitraukė iš Stambulo konvencijos“, – priminė mitinguotojas Kordian.
Vyras sakė, kad tam, jog Turkijoje žmogaus teisių problemų sprendimas pasistūmėtų į priekį, būtini pokyčiai valdžioje.
„Reikia keisti valdžią. Kita vertus, to gali nepakakti. Egzistuoja problema ir tame, kad Turkijos nemaža populiacija nepriima žmonių teisės būti lygiais, nesu tikras, kodėl: dėl religinių ar sociologinių priežasčių. Bet aš noriu, kad kažkas pasikeistų“, – kalbėjo Kordian.
Mitinguotojas sakė, kad nori, jog Europos Sąjunga nebendradarbiautų su kitomis šalimis tol, kol jose nebus išspręsti pagrindiniai žmogaus teisių klausimai.
Ne visi drįsta protestuoti
Protestuotojas Ignas tikino, kad prieš Turkijoje vykstančius žmogaus teisių pažeidimus mitinguoti kai kurie žmonės nedrįsta.
„Man svarbu būti čia, nes Turkijoje yra įkalintų asmenų, o jų palaikyti prie Turkijos ambasados Vilniuje gali susirinkti, deja, ne visi žmonės: kai kuriems bus reikalinga grįžti į Turkiją, kiti turi ten artimųjų, bijoma, kad valdžia ims juos persekioti“, – akcentavo Ignas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žmogaus teisių pažeidimai sustiprėjo po 2016 m. nepavykusio mėginimo nuversti šalies lyderį Rejepą Erdoganą.
„Jis laikosi konservatyvių idėjų“, – Turkijos prezidento politinę darbotvarkę apibūdino Ignas, svarstęs, kad galbūt prezidentas dar gali pasikeisti.
Protestuotojai atkreipė pro šalį einančių žmonių dėmesį, kai kurie praeiviai mitinguotojus skubiai nufotografuodavo ir nueidavo, kiti domėdavosi akcija ir imdavo diskutuoti, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant tiek Europoje, tiek visame pasaulyje užtikrinti žodžio laisvę.